Į naujienų portalą kreipėsi šeima iš Kauno rajono, kuri teigia išgyvenusi tikrą pragarą, kai iš jų buvo paimta 14 metų dukra, kuri turi negalią, esą pamelavusi socialinei darbuotojai mokykloje. Su institucijų biurokratija tėvams teko kovoti daugiau nei pusę metų, kol dukrai leista grįžti namo, bet patirtas stresas paliko gilią žymę.
„Dukra ant mūsų tuo metu pyko ir mokykloje prišnekėjo nebūtų dalykų. Vėliau kalbėjome ir ji pati atviravo, kad prikalbėjo netiesos. Iš mūsų ją paėmė kovo 30 dieną (2023 metų – aut. past.), o tik lapkričio viduryje pagaliau dukrai leido grįžti į šeimą, nors visi kaltinimai buvo atmesti spalio viduryje“, – teigė mergaitės tėvas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Anot tėvų, dukros paėmimo metu, nebuvo pasiūlyta apsigyventi su giminėmis ar kitais pažįstamais. Ji perduota laikiniems globėjams, o vėliau perkelta į Vaiko gerovės centrą „Gynia“.
Tėvams su dukra tiesiogiai leista bendrauti tik po trijų mėnesių nuo jos paėmimo, po penkių mėnesių galiausiai leista ir kartais savaitgaliais grįžti į namus.
Tėvų teigimu, jiems neleista bendrauti motyvuojant, jog vaikas nenori šnekėti, bet grįžusi namo, mergaitė tėvams pasakojo, jog jos niekas net neklausė, ar ji nori su tėvais pabendrauti ar susitikti.
Turėjo ne vieną globėją
Tėvai išsiaiškino, jog pirmoji mergaitės globėja esą savavališkai nutraukė mergaitės psichinei sveikatai svarbius vaistus, o po skundo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Kauno skyriui staiga buvo pakeistas globėjas.
„Siekiant pridengti įstaigos globėjos savavališką poelgį, direktorė Jurgita Kupčinskienė kartu su VVTAĮT atstovu ir dukra nuėjo pas psichiatrę ir pasakė, kad vaikui viskas gerai, kad vaistų nereikia, dukra sakė, jai buvo liepta sakyti, kad jaučiasi gerai.
Daktarė liepė ateiti po mėnesio, bet nieks jos nenuvedė net kelis mėnesius. Pas gydytojus ji nukeliavo tik su tėvais, kai grįžo namo pas tėvus. Dukrai vaistai labai reikalingi ir buvo skirti prieš kelerius metus, po išsamių sveikatos tyrimų“, – teigė mergaitės tėvas.
Nutraukus tyrimą namo grįžti neleido
Birželio pabaigoje pasibaigus teismo procesams ir laikinuoju mergaitės globėju paskyrus Vaiko gerovės centrą „Gynia“, mergaitė perkelta į įstaigą. Tėvams buvo paskirta lankyti pozityvios tėvystės kursus, o mergaitę aplankyti leista tik „Gynios“ teritorijoje, kaip teigia tėtis, su J. Kupčinskienės priežiūra. Nuo rugsėjo mergaitei leista savaitgalius leisti namuose.
Anot tėvų, 2023 metų balandžio 17 dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje nutrauktas spalio 17-ąją, bet tėvams mergaitė nebuvo atiduota, remiantis tuo, kad tėvai nebaigė pozityvios tėvystės kursų, kurie turėjo trukti iki 2024 m. sausio vidurio. Tėvai kėlė klausimą, kodėl nutraukus ikiteisminį tyrimą mergaitė privalo būti atskirta nuo šeimos ir gyventi įstaigoje, kurios aplinka jai neva kėlė pavojų.
Tėvų teigimu, nuo spalio 1-osios jie fiksavo dukros patiriamą smurtą vaikų gerovės centre „Gynia“ – tokių atvejų jie sako užfiksavę 6, kol galiausiai mergaitė savaitgaliui namo grįžo su mėlyne. Spalio pabaigoje tėvai apie smurtą informavo policijos pareigūnus ir VVTAĮT atstovus.
„Kai iš mokyklos dukros atvyko pasiimti „Gynios“ darbuotoja, mergaitė užpanikavo ir užsibarikadavo mokykloje, nes bijojo grįžti į tą centrą. Kai atvyko „Gynios“ direktorė ir VVTAĮT darbuotojas, dukrą pristatė į gydymo įstaigą, o vėliau – jau pas ketvirtą globėją“, – dėstė mergaitės tėtis.
Pasak tėvų, mergaitė savo parodymų nepakeitė, o grįžusi į šeimą, policijos apklausoje paliudijo apie smurto atvejus Vaiko gerovės centre.
Paaugliai už smurtą neatsako
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio teigimu, „pranešimas dėl galimo smurto tarp nepilnamečių buvo gautas spalio 22 d. Gruodžio 4 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Kadangi nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo 15 metų amžiaus, vadovaujantis Baudžiamuoju kodeksu, nepilnametis už LR BK 140 str. numatytas veikas neatsako.
Nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra centro globotinis, todėl nutarime taip pat buvo priimtas sprendimas pradėti administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 str. 3 d. (Vaiko teisių pažeidimas). Administracinis tyrimas atliekamas ne centro vadovo ar darbuotojo atžvilgiu, o siekiant išsiaiškinti, ar centro darbuotojai ėmėsi tinkamų veiksmų užtikrinti vaikų saugumą.“
Lemtingas posėdis
Tėvams toliau kovojant teisme dėl paimtos mergaitės, jiems esą pavyko išsireikalauti, jog spalio 31-ąją įvyktų atvejo vadybos posėdis, kuriame buvo svarstoma, kada mergaitė galės grįžti namo.
„Skubos tvarka nusprendė grąžinti dukrą anksčiau, mums dar nepabaigus pozityvios tėvystės kursų, nes galimai pasidarė labai nepatogu dėl informacijos paviešinimo apie jų metodus. Deja, dukros grąžinimas „nedelsiant“ užsitęsė dar dvi savaites kol visi popieriai buvo sutvarkyti“, – teigė vyras.
Tėvai jaučiasi tarsi prieš juos taikomi dvigubi standartai, nes mergaitei pranešus apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, institucijos reagavo skubiai ir ją iš namų paėmė, motyvuojant, jog yra ginami vaiko interesai, klausoma vaiko nuomonės. Tačiau, kaip mini tėvai, mergaitei pranešus apie smurtą Vaiko gerovės centre, į jos informaciją atsižvelgta nebuvo.
„Mūsų dukrą buvo apgyvendinę pas keturis globėjus. Ar nepažeidžiamos taip vaiko teisės, interesai? Kai prieš mus teismai vyko, visą laiką vadovavosi tik vaiko nuomone, bet kai vaikas pasakė, kad melavo, kad nori grįžti namo, kad jai baisu ir globos namuose yra skriaudžiama, tada vaiko nuomonė jau nesvarbi ir ja nesivadovaujama, tai kur yra reikalas? Panašu, kad vyrauja dvigubi standartai šeimai ir įstaigoms“ – klausimus kėlė mergaitės tėvas.
Teigia, kad emocinė būklė sunki
Tėtis pasakoją šeimą iki šiol patiriant didžiulį stresą. Nors mergaitė jau namuose, bet patikrinimai nestoja, mergaitė iki šiol panikuoja, o tėvams sunku susikaupti kasdieniuose darbuose.
„Jai labai sunku, mum labai sunku. Taip sunku, kaip tą dieną, kai paėmė. Sužalota dukra, mum po viso šito turbūt iki pilnametystės psichologo reiks. Visiškai nepasitiki suaugusiais žmonėmis, galvoja, kad meluoja visi.
Mes blogai jaučiamės, sunku dirbti, susikaupti. Ir graudu, ir pikta, ir jaučiame didžiulę neteisybę. Nebandėm jėga kažkaip paimti, visą laiką gražiuoju ėjome, teisiniu keliu, kad kuo greičiau dukra galėtų grįžti į šeimą, o iki šiol sulaukiame spaudimo iš tarnybų“, – padėtį šeimoje įvertino mergaitės tėvas.
Tėvai priduria, jog auginant neįgalų, elgesio sutrikimų turintį vaiką, susilaukiama daug nenorimo dėmesio ir mažai supratimo iš aplinkinių bei tarnybų. Jų teigimu, ugdymo įstaigos nėra pasiruošusios priimti tokius vaikus, nes, dėl galimai įgimto netinkamo elgesio, kaltinami tėvai, o ne dirbama su vaiku, jog šiam būtų lengviau integruotis į visuomenę.
„Visur susilauki nenorimo dėmesio, ar tai kaimynai, ar parduotuvė, ar mokykla. Vaikas fiziškai atrodo sveikas, bet psichologinė jo būsena yra kitokia. Labai liūdna, kad to supratimo trūksta būtent institucijose“, – teigė mergaitės mama.
Kursai skirti ne tik dėl pranešimo apie smurtą
Vaiko gerovės centro „Gynia“ vadovė J. Kupčinskienė situaciją komentuoti atsisakė dėl jautrios informacijos apie nepilnametį asmenį.
Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė paaiškino, kad šeimai pagalbą – socialinio darbuotojo konsultacijas, psichologo konsultacijas, atvejo vadybą – viso proceso metu teikė SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centras.
Nuo spalio tėvai pradėjo lankyti tėvystės įgūdžių stiprinimo grupę bendruomeniniuose šeimos namuose „Darnūs namai“, tėvai nuolat galėjo ir konsultavosi su „Gynios“ specialistais, pagalbos procese buvo įtraukti ir mergaitės ugdymo įstaigos specialistai, o su sveikatos priežiūros specialistais bendradarbiavo „Gynios“ personalas.
„Atvejo vadybos posėdžių metu buvo tikslingai dėliojami nuoseklūs žingsniai: individualus darbas su tėvais ir vaiku. Konfliktas buvo gilus, vyko ikiteisminis tyrimas dėl tėvų smurto prieš vaiką, todėl buvo svarbu atkurti ryšį tarp vaiko ir tėvų.
Iš pradžių mergaitė nenorėjo susitikti su tėvais, kai po individualių konsultacijų vaikas ir tėvai buvo pasiruošę susitikimui, surengti bendri susitikimai dalyvaujant Vaiko gerovės centro psichologui. Kadangi susitikimai buvo sėkmingi, suplanuotas nuoseklus vaiko svečiavimosi namuose grafikas. Tai yra paskutinis žingsnis, po kurio įvertinus pokyčius sprendžiama dėl vaiko grįžimo į šeimą“, – situaciją nupasakojo M. Venslovienė.
Pasiteiravus, kodėl mergaitė negrąžinta anksčiau, jei ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje buvo nutrauktas, Socialinės paramos skyriaus vedėja informavo, jog tėvams reikėjo užbaigti tėvystės kursus, nes buvo patvirtintos aplinkybės dėl netinkamų auklėjimo priemonių.
„Tėvai patys atsiuntė sprendimą apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą, kuriame nenustatytas smurtas prieš vaiką, bet yra patvirtintos aplinkybės dėl netinkamų auklėjimo priemonių. Pagalbos procese buvo numatytos kompleksinės priemonės tėvams mokytis pozityvių auklėjimo būdų (tėvystės grupės, individualios konsultacijos su globos centro specialistais, socialiniu darbuotoju, psichologu), vaikų emocinių ir psichologinių poreikių atliepimo. Sprendimai ir veiksmai buvo savalaikiai, pagalbos plano žingsniai nuoseklūs ir tikslingi“, – teigė M. Venslovienė.
Tėvams teikta kompleksinė pagalba
Situaciją „Kas vyksta Kaune“ pakomentavo ir VVTAĮT Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Rauktienė. Jos teigimu, šiuo atveju buvo teikiama kompleksinė pagalba šeimai, o į pranešimus apie smurtą Vaiko gerovės centre „Gynia“ reaguota atitinkamai.
„Minimu atveju jau kurį laiką vaiko teisių gynėjai su šeima bendravo, o socialiniai partneriai rūpinosi, kad šeimai būtų siūloma ir teikiama kompleksinė pagalba. Vaiko laikinosios globos metu visuomet buvo stengiamasi atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius – pasirūpinti jo fizine ir emocine sveikata, užtikrinti reikiamų paslaugų teikimą, reikalingų specialistų pagalbą“, – teigia E. Rauktienė.
Anot VVTAĮT patarėjos, į gautą informaciją dėl mergaitės galimai patirto smurto iš kitų globojamų vaikų vaiko teisių gynėjai nedelsiant sureagavo, buvo siekiama pasikalbėti su kiekvienu įvykyje dalyvavusiu vaiku, išklausyti jų nuomones ir užtikrinti saugią aplinką visiems vaikams.
„Svarbu suprasti, kad bet kuri šeima gali susidurti su įvairiais sunkumais, dėl kurių tėvams kurį laiką gali būti sudėtinga tinkamai pasirūpinti savo vaiku, jiems patiems gali būti reikalinga specialistų pagalba, tėvystės įgūdžių stiprinimo programa ar pan., kad vėliau galėtų kurti saugią aplinką savo vaikams“, – tikino E. Rauktienė.
Kokiais atvejais vaikai perkeliami į kitą aplinką?
Kaip nurodoma E. Rauktienės komentare, kiekviena situacija vertinama individualiai, o vaikas iš šeimos perkeliamas į kitą aplinką tik kraštutiniais atvejais, kai būna išnaudotos visos kitos galimybės.
„Netinkamas elgesys su vaiku, nesirūpinimas jo poreikiais nėra suderinami su geriausiais vaiko interesais, o vaiko apgyvendinimas saugioje aplinkoje padeda apsaugoti jį nuo pakartotinio smurto, pasikartojančių trauminių išgyvenimų arba kitų neigiamų patirčių. Jeigu, gavus pranešimą apie smurtą prieš vaiką ar kitus vaiko teisių pažeidimus, išaiškėja realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam arba psichiniam saugumui, gyvybei ar sveikatai, tuomet yra nustatomas apsaugos vaikui poreikis“, – teigė VVTAĮT atstovė.
Ji nurodė, jog pirmiausia ieškoma galimybių vaikui nustatyti laikinąją priežiūrą – tėvams išlaikant visas teises, paskiriamas vaiką laikinai prižiūrėsiantis žmogus, kurį įvardija tėvai ir kuris galėtų jiems padėti tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam saugią aplinką. Jeigu tokio žmogaus nėra, tėvams siūloma kartu su vaiku apsigyventi socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje, kurioje laikinoji priežiūra gali būti taikoma iki 12 mėn.
„Atvejais, kai nėra galimybių nustatyti laikinąją priežiūrą arba vaiko atstovai pagal įstatymą su tuo nesutinka, arba teikiamos pagalbos metu tėvai nekeičia savo elgesio, ir išlieka rizikos veiksniai, gali būti priimamas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų ir nustatyti laikinąją globą“, – aiškino E. Rauktienė.
Kilus klausimams, gyventojai kviečiami pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą VVTAĮT interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
