Prieš metus pradėjęs lankyti futbolo treniruotes priešmokyklinukas neprarado meilės futbolui, tačiau su šia sporto šaka toliau „draugauti“ gali tik stebėdamas rungtynes televizoriaus ekrane ar dėliodamas korteles su pasaulyje garsių žaidėjų atvaizdais. Kadangi anksčiau sporto gimnazijoje vakarais vykusios vaikų treniruotės pakeitė dislokacijos vietą. O tai reiškia, kad pasikeitė ir šio sporto būrelio lankymo kaina. Futbolo treneris, apgailestaudamas, išsiuntinėjo tėveliams pranešimą, jog vietoj 20 eurų, teks mokėti 35 eurus per mėnesį, ir treniruotės vyks ne mokykloje, Žaliakalnyje, bet netoli Lampėdžių pastatytame manieže. Šeimai apsvarsčius visus „už“ ir „prieš“, teko vaikui parinkti kitą sporto šaką…
Kiek kainuoja judumo propaganda?
Štai šito ir neįmanoma sužinoti, nes daugybė akcijų, projektų, agituojančių jau nuo mažumės kauniečius sveikai gyventi, daugiau judėti, turi skirtingus autorius bei skirtingus vykdytojus. Didžiąją dalį tos agitacijos (reklamos) apmoka patys kauniečiai, nes tam naudojamos jų sudėto Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšos. Taip sakant, savivaldybė perskirsto jai patikėtus viešuosius finansus ir žinoma, organizuoja kai kuriuos procesus.
O kadangi seniai į praeitį nuėjo laikai, kai sporto, meninio, kūrybinio, techninio ugdymo būreliai jų mažiems bei didesniems lankytojams buvo nemokami, tai viskas ir kainuoja. Va, agituoja daugiau judėti, bet gali būti ir taip, kad net privalomos fizinio lavinimo pamokos „pražaidžiamos“ sėdint klasėje. Galbūt todėl, kad vėliau, paaugus, būtų galima vaikams „atsigriebti“, tapus kurio nors sporto klubo aktyviu lankytoju? Nes rugsėjį, kai pati gamta kviečia į lauką pajudėti, per fizinį lavinimą vaikų sėdėta klasėje. Nes tuo metu, kol mokytoja su kolegėmis pasidžiaugė kava, pamoką „pravedė“ trečios klasės mokinukės. Sau ir kitiems bendraklasiams (mokyklos pavadinimas portalui „Kas vyksta Kaune“ žinomas).
Judumas, savaime aišku, būtinas kasdien, jis – ir užimtumas, ir sveikata, ir paskatinimas „nenuklysti“. Bet kam judumo mokykloje nepakanka, gali neįvykusias (ar mokytojos pasilengvintas?) pamokas kompensuoti lankydamas būrelius. Su sąlyga: kai tėvai išgali už juos mokėti.
Politinis sprendimas – mokyklų prašymu?
„Jeigu Jūsų vaikas informuos Jus, kad padidėjo būrelių kainos, neskubėkite kaltinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbuotojų. Iki šiol būrelius, įvairius trumpalaikius renginius organizuoja viešosios sporto įstaigos ir tam tikrus kriterijus atitinkantys fiziniai bei juridiniai asmenys. Jie nuomojasi patalpas švietimo ir neformaliojo ugdymo įstaigose, kurios dar ne taip seniai taikė skirtingus nuomos įkainius.
Bet Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius nusprendė nustatyti Kauno miesto savivaldybės švietimo ir neformaliojo ugdymo įstaigų patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto, išnuomojamo trumpalaikiams renginiams organizuoti, minimalius pradinius įkainius. Juos tvirtina ne ministerija, bet Kauno miesto taryba.
Būtent, savivaldybės tarybos nariai šių metų rugsėjo 12-ąją balsavo ir priėmė sprendimo projektą, kurio priede ir buvo įvardinti minimalūs valandiniai įkainiai. Dalis jų yra kur kas aukštesni nei buvo anksčiau nustatyti ugdymo įstaigose. Pavyzdžiui, aktų salės nuoma kai kur brangsta nuo 4 iki 7 eurų už valandą. Taigi, šokių mokytojas už tokią pat nuomos trukmę per mėnesį nuo šiol mokės 168 eurais daugiau“, – portalui paaiškino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Vaida Pranarauskaitė.
Ji visai neabejoja, jog brangiau mokėdamas už salę, šokių mokytojas tikrai vaikų nemokamai nemokys šokti, bet pakels būrelio mėnesinį mokestį. Panašiai neformalaus vaikų ugdymo sistemoje dirbantys treneriai, mokytojai yra priversti branginti ir kitus vaikų užsiėmimus. Tik bėda, kad tikrai ne visų mokinių tėvai bus pajėgūs mokėti daugiau. Ir iki šiol būta daug atvejų, kai tėvai, pabrangus būreliui, dėl ribotų finansinių galimybių nusprendžia, kad jų vaikas nebelankys būrelio arba lankys pigiau kainuojantį.
Mokyklų erdvių nuomos įkainiai nustatyti jų pačių iniciatyva
Tai šį pirmadienį portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino žurnalistės kalbintas KTU inžinerijos licėjaus direktorius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
„Istorijų gali būti įvairių, klubas klubui nelygu. Vienas gal treniruočių kainą kels, kitas paliks tą pačią, priklausomai nuo to, ar populiarus, ar daug lankytojų turi. Pasiūlymas didinti švietimo įstaigų patalpų ar kitų erdvių įkainius atėjo iš pačių mokyklų. Nuomos pinigai – paspirtis mokykloms, – juk tuos plotus, kai jie labiau naudojami, reikia daugiau prižiūrėti, tvarkyti, atnaujinti.
Nepamirškim, kad savivaldybė apmoka mokyklose organizuojamus po pamokų visos dienos užsiėmimus („prailgintos dienos“ grupes). Ta pati savivaldybė organizuoja ir nemažai nemokamų užsiėmimų, tai kiekvienam būna galimybių pasirinkti“, – kalbėjo mokyklų vadovų organizacijos prezidentas.
Priminus, jog ne visada patalpų nuomos pinigai tenka būtent joms išlaikyti, sekė toks paaiškinimas: bet kokiu atveju pajamos iš nuomos atitenka ne savivaldybei, bet mokyklos bendruomenei.
„Be jokios abejonės, Kauno miesto savivaldybės LVŽS frakcijos nariai supranta, kad klasė, aktų, sporto salė ar kitos patalpos popamokinei veiklai negali būti duodamos nemokamai, nes gaunamas pajamas ugdymo įstaigos panaudoja tų pačių objektų atnaujinimui ar kitų reikalingų priemonių įsigijimui. Tačiau nemanome, kad šiuo atveju turėtų galioti rinkos dėsniai, kur prekės/paslaugos kaina ir paklausa yra labai glaudžiai susijusios“, – sakė V. Pranarauskaitė, aplankiusi nemažai Kauno miesto mokyklų ir prieš politinio sprendimo priėmimą dėl nuomos įkainių diskutavusi su pedagogais.
Brangti lemta ir viešajai gėrybei
Kaip paaiškėjo, Kauno pakraščio mokyklos, kurių erdvės retai susilaukia laikinų nuomininkų – treniruotėms ar renginiams, buvo linkusios nedidinti nuomos įkainių. Taip sakant, pagal rinkos dėsnius – vilioti klientus mažesnėmis nei Žaliakalnio, Centro ar kitų miesto rajonų mokyklose kainomis. Bet dabar jau visos įstaigos turi taikyti padidintus įkainius, nes jų steigėja savivaldybė nustatė minimumą, kurio privalu laikytis.
Šiemet pavasarį pirmąją savo kadenciją Kauno miesto savivaldybės taryboje pradėję LVŽS atstovai, švietimą ir neformalųjį ugdymą laikydami viešąja gėrybe, miesto politikams kaip tik siūlė nustatyti ankstesnius, iki sprendimo priėmimo (rugsėjo 12-osios) kai kuriose ugdymo įstaigose galiojusius minimalius įkainius. Ir kad nebūtų uždrausta kiekvienai švietimo ir neformaliojo ugdymo įstaigai savo nuožiūra juos pasididinti. Ypač tais atvejais, kai patalpos naudojamos ne mokinių ugdymui.
Bet…už pasiūlymą nustatyti mažesnius minimalius nei buvo įvardinta pirminiame projekte įkainius balsavo tik visi 4 LVŽS frakcijos nariai: Vaida Pranarauskaitė, prof. Jūratė Jankauskienė, Audronė Jankuvienė, Kazimieras Rimeikis ir TS-LKD atstovai Jurgita Kupčinskienė, Egidijus Stancikas ir Ralfas Romeika. Visi kiti – konservatoriai, socialdemokratai ir „Vieningo Kauno“ atstovai – balsavo vienodai, – susilaikė arba balsavo prieš.
V. Pranarauskaitės pastebėjimu, „balsavo, pamiršę, kad dar mažiau nei prieš metus visus miestiečius įtikinėjo, jog politikams rūpi vaikai, jų lavinimas ir sveikata. Sprendimas buvo priimtas, vis garsiau skambant pavojaus varpams dėl moksleivių per dažno sėdėjimo prie TV, kompiuterių ar telefonų ekrano, sveikatos specialistams fiksuojant vis didesnį skaičių mokinių, turinčių antsvorį.
Kas belieka tėvams? Prisiminti šio balsavimo rezultatus, kai prieš kitus rinkimus politikai puls juos (ir visus kitus rinkėjus) įtikinėti, kad jiems labai rūpi vaikai bei jų gerovė…
