Milikonių gyventojai buvo pakviesti į patyriminį pasivaikščiojimą po Šilainių kiemus ir Santarvės parką. Renginio metu jie tyrinėjo vietos garsus, kvapus, augmeniją. Tai daryta siekiant Milikonių pievoje, už Baltijos g. 2 daugiabučio, įrengti bioįvairovės labirintą, kuris geriausiai tiktų šiai vietovei. Labirintas visuomenei bus pristatytas spalio 7 d.
Rugsėjo 7 d. į patyriminį pasivaikščiojimą po Milikonis vietos gyventojus pakvietė architektūros ir urbanistikos agentūra „Bluma“, padėsianti realizuoti augalų labirinto idėją.
Milikonis tyrinėjo juslėmis
Pasivaikščiojimo metu dalyvių laukė potyrių stotelės. Pasitelkus regą, klausą, lytėjimą, uoslę ir skonį stengtasi patirti skirtingas vietas.
„Bluma“ atstovė Gintarė Kapočiūtė pabrėžė, kad itin svarbu išgirsti gyventojų nuomonę apie juos supančią aplinką.
„Bandome kurti masinės statybos daugiabučiuose gyvenančių žmonių ryšį su aplinka. Ieškome atsakymų, kaip aplinka gali būti atnaujinama, kad atitiktų žmonių poreikius, kaip augmenija galėtų surinkti nuo intensyvios gatvės sklindančią taršą, taip pat siekiame atsižvelgti į šiltėjantį klimatą“, – sakė G. Kapočiūtė.
Iš pradžių gyventojai buvo pakviesti paėjėti arčiau judraus Žemaičių plento, ten užsirišus akis kelias minutes reikėjo įsiklausyti į vietos garsus. Intensyviausias garsas buvo automobilių gausmas, tolumoje girdėjosi ir varnų kranksmai.
Po to pro tylias kiemų zonas keliauta į Santarvės parką. Jame dalyviai turėjo surasti tam tikrus augalus, paliesti skirtingas tekstūras. Sekanti stotelė – šalia krepšinio aikštelės. Čia reikėjo atspėti šešis skirtingus kvapus, tarp jų buvo levandos, citrinos, rozmarinai, eukaliptas. Bandyta išsiaiškinti vietinius ir egzotinius kvapus.
Galiausiai sugrįžta į pradinį tašką – Milikonių bendruomenės pievą, ten koncentruotasi į skonio juslę: vaišintasi liepžiedžių, ramunėlių, čiobrelių arbata, ragauta sausainių su levandomis ar spanguolėmis, meduolių su riešutais.
Plytėjo Milikonių kaimas
1849 m. plane buvo užbrėžtos vienam stambiausių Europos dvarininkų kunigaikščiui Liudvikui Vitgenšteinui priklausančio Vilijampolės dvaro, Slabados miestelio ir aplinkinių žemių ribos. Aiškiai buvo pažymėtas ir Milikonių palivarkas (ūkinis vienetas).
XX a. I pusėje Milikonių k. vaizduojamas kaip vidutinio dydžio gyvenvietė VIII forto kaimynystėje. XX a. 7 deš. miesto planuose matyti jau gerokai išaugęs Milikonių kaimas ir aplinkinės gyvenvietės.
„To laikotarpio planuose teritorijai skiriama daugiau dėmesio, matomos korekcijos: detaliau išbraižomi sklypai, žymimos planuojamos naikinti sodybos“, – teigė „Bluma“ atstovė Magdalena Beliavska.
Anot jos, masinė gyvenamųjų rajonų plėtra Kaune prasidėjo nuo Vilijampolės: daugiabučių grupės ten buvo pradėtos statyti XX a. 5 deš. viduryje. Apie 1963 m. stambiaplokščiai daugiabučiai pakeitė plytinius, buvo pradėti statyti Aleksoto, Girčiupio ir Dainavos rajonai.
XX a. 8 deš. II pusėje pradėti statyti Kalniečiai ir Eiguliai.
„Šilainiai – jauniausias masinės statybos rajonas Kaune, pradėtas 1985 m., nors teritorija imta ruošti jau 1981 m. Tai vienas didžiausių sovietmečio rajonų Kaune, iškilęs buvusių Šilainių, Smėlių, Linkuvos, Romainių ir Sargėnų teritorijoje. Šilainiuose daugiausia buvo statomi 111-120 serijos ir pavieniai kitų serijų daugiabučiai. Išskirtinė architektūros detalė – devynaukščių pastatų laiptines vainikuojančios „karūnos“. Projekto teritorijoje – IV Šilainių dalyje – pirmieji daugiabučiai pradėti statyti 1989 m., statybos baigėsi 1992 m.“, – pasakojo M. Beliavska.
Susitikimo metu viena gyventoja pasidalino atsiminimu: „Šioje pievoje apie 1990-uosius dar ganydavosi arklys, kuris kartą įkando mano dukrai. Vaikai mėgdavo jį šerti, matyt išerzino. Netoliese buvo griova, į ją sueidavo kiemų vaikai, jie kurdavo laužus ir kepdavo bulves. Grįžus namo, jų akys taip blizgėdavo…“, – mena gyventoja.
Kadangi anksčiau teritorijoje stovėjo Milikonių kaimas, teritorija, kur netrukus atsiras augalų labirintas, simboliškai vadinama Milikonių bendruomenės pieva.
Ilgamečiai gyventojai myli Šilainius
Baltijos gatvėje 32 metus gyvenanti Sigutė Paliulionienė atviravo, kad gyvenimas čia puikus, Šilainius ji mylinti. Su šeima ir vaikais prieš kelis dešimtmečius pašnekovė čia gavo kooperatinį butą. Ją džiugina žalias vaizdas pro langą – mato pievą, medžius ir pradėtą statyti augalų labirintą.
„Tenkina viskas: lokacija, arti autobusų stotelės, draugiški kaimynai. Pailsėti keliauju į Santarvės parką, po rajoną pasivaikštau. Pramogoms yra „Bernelių užeiga“, ant kampo įsikūręs kinų restoranas „Jelas“, netoliese – restoranas „Laluna“, pristatyta maisto ir kitų prekių kioskelių. Gaila tik, kad kavinę „Viva Kaunas“ šalia Milikonių kalno apžvalgos aikštelės nugriovė ir nieko ten nepastatė. Jos labai trūksta. (…) Džiugina, kad daug jaunų žmonių atsikraustė į namą, renkasi ne kotedžus, o butus daugiabutyje, augina vaikus. Atjaunėjom. Kieme trūksta tik vietos automobiliams, bet tai – visuotinė problema“, – sakė S. Paliulionienė.
Kieme girdėti ne tik automobilių varikliai ar krykštaujantys vaikai, čia balsus pademonstruoja ir varnos su kirais. Pievoje prieš namą – tikras „šunų darželis“, mat gyventojai juos ten viens po kito vedžioja.
„Visi vieni kitus pažįstam. Žinom naujienas: kas gimė, numirė, atsikraustė. Tiesa, jaunimas jau svetimėja. Anksčiau pasitinkant Naujuosius metus kaimynai išeidavo į kiemą, vaišindavosi šampanu, o paskutiniais metais to nebėra arba išeina tik pavieniui“, – pasakojo gyventoja Sigutė.
Ją džiugina ir kaimynystėje gyvenantis rusvaplaukis katinas, iššokantis iš balkono antrame aukšte ir „kuruojantis“ visą kiemą. „Katinas mane meiliai pasitinka, voliojasi po kojomis, aš jį paglostau ir sakau: eik, toliau saugok kiemą!“, – šypsodamasi kalbėjo Sigutė.
Trisdešimt metų Baltijos gatvėje gyvenanti pašnekovė Edita išskyrė, kad labiausiai namų jausmą sustiprina ne tik jauki aplinka, bet ir arti esančios būtinos įstaigos: poliklinika, bažnyčia, o ir parduotuvės netoliese.
„Norėtųsi tik gražesnės pievos šalia namų. Gal, kad takelį nutiestų, nes kai šlapia – molis, slidu. Laukiu ir augalų labirinto – šauni idėja“, – sakė Edita.
Trūksta žaidimo aikštelių vaikams, šunų dresavimo vietų
Baltijos gatvėje gyvenanti Jolanta Dambrauskienė mena, kad pirmiausiai į Šilainius atsikraustė jos mama. Maždaug 1990-aisiais čia dar buvo baiginėjami statyti namai.
„Kai pirmą kartą atvykau su mama ir dukryte visur buvo molis, važinėjo traktoriai, dar buvo išlikę Milikonių kaimo trobesiai, nebuvo jokių žolynų, darbavosi darbininkai. Menu ir šalia stovėjusią sukrypusią trobelę, paruoštą nugriauti. Dar tebeišlikęs to namo šulinys. Anoje pusėje matyti senų namų pamatai“, – pasakojo J. Dambrauskienė.
Gyventoją džiugina sukurta jauki aplinka, prie kurios prisidėjo ir jos mama: sodino medžius, gėles, gyvatvores. Netrūksta jai ir gyvūnijos pasaulio atstovų: atskrenda šarkos, varnėnai.
„Pūškuoja ir daug ežiukų. Kas vakarą sutinkam, šuo net iš džiaugsmo pašoka, kai draugą pamato. Prie Milikonių mokyklos, kur pieva yra žemesnė ir kaupiasi vanduo atskrenda net laukinės antys“, – sakė Jolanta.
Ko trūksta? „Labiausiai man rūpi mažieji gyventojai, jiems reikėtų atnaujintos žaidimų erdvės, aišku, Santarvės parke puiku, bet į šitą pusę pasisukus – trūksta. Šunų augintojai stokoja aptvertų dresūros aikštelių“, – vardino gyventoja.
Geriausiai ji jaučiasi Santarvės parke ir Milikonių apžvalgos aikštelėje, nuo kurios atsiveria pasakiška panorama. Vakarais gyventoja mėgsta čia ateiti, pasvajoti, pasižiūrėti į miesto žiburius.
Naujakurių gatvėje ketverius metus gyvenanti ką tik studijas baigusi Gabrielė Černiauskaitė atviravo, kad į Šilainius atviliojo buto nuomos kaina, be to, buvo patogus susisiekimas su Žemės ūkio akademija, kurioje studijavo.
Mergina įsitikinusi, kad Šilainiuose dar neišnaudotos visos žaliosios erdvės, nors jų – daugybė.
„Reikia įjaukinti erdves. Prie įrenginėjamo labirinto matome judrią gatvę, degalinę – ne itin jauku, bet jei apsodinsime keliomis eilėmis medžių, kad ir liepomis, bent kraštus, pastatysime suoliuką – aplinka jau pakvies prisėsti, pakvėpuoti oru. Kadangi Šilainiuose didelis apstatymas, gausu automobilių – tam reikia augalų atsvaros. (…) Jei bursis bendruomenės ir kels klausimus, ateityje dėl ramybės čia plūs jaunimas. Miegamieji miestų rajonai turi atlikti miegamųjų rajonų funkciją. Neturime visi keltis į Centrą ir būti susigrūdę“, – įsitikinusi G. Černiauskaitė.
Kviečia į renginius
Gyventojai kviečiami aktyviai dalyvauti kituose renginiuose.
Rugsėjo 14 d., 17 val. vyks Milikonių pievos vizijos kūrimas, susitikimo vieta: Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje (Baltų pr. 51).
Rugsėjo 21 d. 13 val. vyks labirinto augalų sodinimo ir priežiūros dirbtuvės. Susitikimo vieta: Pievoje už Baltijos g. 2 namo.
Spalio 7 d. 13 val. vyks iškilmingas labirinto atidarymas (už Baltijos g. 2 daugiabučio).
Lokaciją labirintui urbanistikos dirbtuvių metu išrinko vietos gyventojai. Tiesa, labirintas bus įkūrinėjamas jau antrą kartą, 2021 m. jį įrengus, po kurio laiko toje vietoje prasidėjo vamzdyno keitimo darbai.
„Milikonių bendruomenės pievos labirinto išdėstymas yra paremtas tradicine forma, naudojama įvairiose pasaulio kultūrose jau daugiau nei 3 tūkst. metų. Atsikartojantys jos vingiai priverčia sulėtinti žingsnį ir ratais veda į centrą. Pagrindinis tokių labirintų tikslas – pakviesti žmogų į kontempliatyvų pasivaikščiojimą, meditaciją, kantrų bet užtikrintą ėjimą link ramios vietos labirinto centre. Šilainių labirinto centre gyventojai galės ramiai prisėsti ir, būdami apsupti aukštų, kvepiančių ir šnarančių augalų, atitrūkti nuo kasdienybės, ramiai pamąstyti ar pamedituoti“, – teigė G. Kapočiūtė.
