„Didžiausia mano svajonė – nusikelti į tarpukarį“, – su žibančiomis akimis ištaria Vilijampolėje, viename Bajorų gatvės daugiabutyje „art deco“ stiliumi butą įsirengusi tapytoja Karolina Markauskienė. Su vyru ir trimis vaikais ji gyvena „art deco“ baldų, indų ir spalvų apsuptyje.
Įtraukė „art deco“ stilius
Pašnekovė įsitikino, kad gyvenant Kaune natūraliai įsimyli šį miestą, ypač laikinosios sostinės periodu: „Kaune gražiausi pastatai pastatyti ir geriausi dalykai miestui nutiko būtent tarpukariu. Architektūroje atsiskleidė nuostabus „art deco“ stilius, tik pažvelkite į Kauno centrinį paštą!“, – ragino K. Markauskienė.
Autentika dvelkia ir Markauskų namuose: čia stovi šimtamečiai foteliai, stalai, indauja, pianinas.
„Džiugu, kad mūsų interjeras yra absoliučiai lietuviškas, net, sakyčiau, kaunietiškas“, – pažymėjo pašnekovė.
Beveik prieš šešerius metus į Vilijampolę atsikrausčiusi Markauskų šeima čia rado 71 kv. m butą su šviesiomis sienomis, tačiau nudžiugino, kad jos buvo su užapvalinimais, primenančiais „art deco“.
„Art deco“ stilius beveik neturi aštrių kampų: baldai, staliukai, bufetai, net kėdės – apvalūs arba lenktais kampais. Trims mūsų vaikams šie namai itin saugūs“, – pažymėjo K. Markauskienė.
Svetainę perdažė juodai
Naujajame bute šeima iš pradžių nusprendė perdažyti buto sienas: miegamąjį – žaliai, koridorių – mėlynai, o svetainę – juodai.
„Juoda spalva – mano mėgstamiausia, joje jaučiuosi gerai, jaukiai, be to, juodame fone visi daiktai gražiai atsiskleidžia. Jei už lango tamsu, atrodo, nesimato net sienos pabaigos. Juoda spalva interjere turi gylį, gali padidinti erdvę“, – teigė tapytoja. Ji pridūrė, kad šiuose namuose jaučiasi itin gerai, čia ir dirba, tapo. „Iš šių namų nesinori išeiti“, – konstatavo pašnekovė.
Su virtuve sujungtoje juodojoje svetainėje šeima praleidžia daugiausia laiko, čia ir svečius pasitinka. Kambaryje akį traukia įspūdingas autentiškas, Lietuvoje pagamintas „art deco“ baldų komplektas, atkeliavęs iš vieno sodo namelio Marijampolės rajone. Jį šeima įsigijo interneto aukcione.
„Art deco“ baldus, indus šeima randa interneto skelbimuose, aukcionuose, antikvaruose, dėvėtų drabužių parduotuvėse ir net – prie konteinerio.
„Tarpukario atmosferą namuose kuriame sėdėdami ant to laikmečio fotelių, valgydami iš šimto metų senumo indų, stalą puošiame senovinėmis staltiesėmis“, – vardino pašnekovė.
Įkvepia memorialiniai muziejai
Su vyru Viliumi pašnekovė intensyviai domisi istorija ir išskirtinėmis Kauno asmenybėmis. Didžiulį įkvėpimą ji atranda lankydama memorialinius butus: Kipro Petrausko, Adelės ir Pauliaus Galaunių, Juozo Zikaro, Liudo Truikio ir Marijonos Rakauskaitės bei kitus. Šiuose muziejuose išsaugotas akį traukiantis interjeras, buvęs prieš šimtą metų.
Jei tik būtų galimybė nusikelti laiku, K. Markauskienė į savo butą pakviestų tarpukario meno atstovus: baleto artistę Olgą Dubeneckienę-Kalpokienę, dailininką Petrą Kalpoką, architektą Vladimirą Dubeneckį, dainininką Kiprą Petrauską, dailės istoriką Paulių Galaunę su žmona dainininke Adele, skulptorių Juozą Zikarą, dailininką ir scenografą Liudą Truikį su gyvenimo drauge dainininke Marijona Rakauskaite, dailininką Justiną Vienožinskį bei kt.
„Surengtume siautulingą „Vilkolakio“ teatro laikų vakarėlį. Būtų nuostabu! Neįtikėtinai žavi to laikmečio asmenybės, ore tvyranti laisvės dvasia, siekis kurti nepriklausomą Lietuvą. Kai skaitai jų biografijas – negali patikėti, kokie žmonės anuomet gyveno Kaune. Štai, Liudas Truikys svečius priimdavo itin atsakingai: pirmiausia liepdavo atsisėsti už durų, paskaityti skaitinį, kad nenuobodžiautų, o jis tuo metu namie smilkydavo smilkalus, puošdavosi, užsisegdavo kaklaskarę, kurdavo atmosferą, kad atėjęs žmogus pasijustų tarsi scenografijoje“, – žavėjosi pašnekovė.
S. Narutavičiaus dvelksmas
Svetainę puošia įspūdingos, ant sienos pritvirtintos vintažinės norvegų dizainerio kurtos bronzinės „bra“ žvakidės. Jas buto šeimininkė pastebėjo dėvėtų drabužių parduotuvėje ir įsigijo vos už kelis eurus. Virš bufeto ant sienos tiksi prancūziškas akmeninis mechaninis XX a. 3 deš. laikrodis iš sendaikčių turgaus. Kiekvieną dieną jį reikia prisukti, kitu atveju laikrodis sustotų.
Indaujoje – Kauno centrinio pašto vadovo indų komplektas, kiti indai bei maža XX a. 3 deš. vazelė, pagaminta Rygos „Kunstkeramik“ fabrike.
Gyvybės kambariui suteikia monstera – be šios gėlės apsieidavo retas tarpukario interjeras. „Art deco“ bute šis egzotiškas augalas tapo pagrindine salono puošmena.
Žvilgtelėjus į valgomąjį akį patraukia ąžuolinis stalas. Šį lietuvių meistrų pagamintą baldą šeima parsivežė iš Žaliakalnio. „Pardavėjas sakė, kad tai Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus giminaitės stalas. Tikiu, kad S. Narutavičius lankėsi pas giminaitę ir prie to stalo tikrai sėdėjo“, – neabejoja K. Markauskienė.
„Art deco“ fotelį rado prie konteinerio
Miegamojo „žvaigždė“ – „art deco“ fotelis, kurio rėmą šeima rado prie vieno Kauno konteinerio. Pašnekovės vyras Vilius restauravo medinę baldo dalį bei pritaikė minkštąją dalį.
„Šalia šiukšlių dėžės paliktas fotelio rėmas buvo apverktinos būklės, sulijęs, pajuodęs. Gal numirė seneliai, o anūkai nesidomi paveldu ir norėjo tik kuo greičiau butą išvalyti? Taip vertingi daiktai atsiduria prie konteinerio… Šių baldų restauravimo procesas labai ilgas, viską reikia nušveisti, po to nulakuoti, kruopščiai sutvarkyti. Dabar šis fotelis yra vienas mylimiausių daiktų bute, nes išgelbėtas nuo pražūties. Šį baldą labai saugome. Tikiu, kad kuris nors iš mūsų vaikų jį išsaugos ateities kartoms“, – viliasi K. Markauskienė.
Miegamajame stovi žalvariu dengtas staliukas. „Jį Vilijampolėje veikusioje vokiečio krautuvėje, kur pati ir dirbo, įsigijo viena Vilijampolės gyventoja. Mums jį perleido minėtos pirkėjos dukterėčia. Beje, prie labai panašaus staliuko kortomis mėgdavo žaisti Kipras Petrauskas“, – pasakojo buto šeimininkė.
Kambaryje stovi ir baro kėdės – tiesa, jos jau šių laikų. Kėdes šeima įsigijo iš Senamiestyje veikusio baro „Old Town Pub“, kur Karolina su vyru susipažino. Uždarinėjant barą šeima kaip prisiminimą nusipirko dvi kėdes.
Dvarionaitės pianinas ir planai kraustytis
Vaikų kambaryje skamba pianinas „Ibach“, anksčiau priklausęs garsaus lietuvių kompozitoriaus Balio Dvariono sesei Julijai Dvarionaitei. Jį šeima surado skelbimuose.
„Ieškojome pianino dukrai, paieškos užtruko, nes seną ir gerą instrumentą rasti yra sudėtinga. Pamatę skelbimą, kad parduodamas Balio Dvariono seseriai priklausęs pianinas – iškart vykome pirkti. Nebuvo svarbu būklė. Beje, instrumentas skamba puikiai. Derintojas kaskart giria. Jaučiame atsakomybę išsaugoti istorinius daiktus, jų nesugadinti, kad džiugintų ateities kartas“, – pabrėžė pašnekovė.
Ant pianino padėtos natos, įsigytos iš antikvarinių knygų knygyno šalia stoties. Tai penki originalūs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio natų sąsiuviniai, 1925 m. išleisti Stasio Šimkaus. Sąsiuviniai iliustruoti paties M. K. Čiurlionio, įdomu, kad iliustracijos atspausdintos ant atskiro popieriaus ir įklijuotos.
Įsigytus senus baldus restauruoja pašnekovės vyras Vilius. Nors pianino restauracija sudėtinga, Vilius pasirengęs įveikti ir šį iššūkį.
Šiuo metu Markauskų šeima gyvena džiugiais ateities planais – ieško naujų namų, šiuose jau nebetelpa.
„Galbūt persikelsime į istorinį pastatą ar kokį dvarą. Svajoti gera! Tikrai žinau, kad naujuose namuose irgi karaliaus įmantrusis „art deco“ stilius!“, – neabejoja K. Markauskienė.
