Kovo 21 d. Kauno technologijos universiteto III-iuose rūmuose vyko susitikimas su Taizė (krikščioniška bendruomenė Prancūzijoje, vienijanti jaunimą) nuolatiniais savanoriais: David Oldenhof (20 m.) iš Olandijos ir Claudio Sanchez Uribe (26 m.) iš Čilės.
Renginį kuravęs KTU kapelionas Pedro Pich susirinkusiuosius pirmiausiai pakvietė papietauti. Prie stalo įsismarkavus pokalbiui, dvasininkas publiką apramino informuodamas:
„Dėmesio, liko 5 minutės pokalbiui, nes paskui prasidės siesta!“ (kapelionas kilęs iš Ispanijos, – aut. past.). Žinoma, tai privertė susimąstyti, bet lietuvių jaunimas šįkart nusprendė likti be popiečio miego ir mieliau tęsti klausimų tiradą savanoriams.
Išvyksta kaip turistai – grįžta kaip piligrimai
„Džiaugiuosi pirmą kartą suorganizavęs Taizė savanorių viešnagę Lietuvoje“, – vos pradėjęs pokalbį sakė kapelionas Pedro Pich ir iškart paatviravo, kad iš pradžių savanoriai nenorėję vykti Lietuvon į susitikimus su įvairių miestų gyventojais, esą tai sunkus darbas, o ir žmonių esą jų istorijos nedominsią.
„Visgi, vėliau atvykėliai pripažino – jaunimas Lietuvoje atviras, susidomėjęs, svečius priima nuostabiai, o patys jaunuoliai dabar net naktimis nemiega, bemintydami apie prisistatymus lietuviams”, – atskleidė P. Pich.
Pasak pašnekovo, jaunimo jau nebeįtakoja kunigo ar vienuolio pamokslas, todėl tikėjimo pasistiprinimo siūloma ieškoti jaunųjų piligrimų suvažiavime Taizė.
Čia, dvasininko manymu, atvyksta dvi grupės žmonių: į pirmąją patenka nuo pat mokyklos kalbėjusieji apie dievą ir atvykę į Taizė jie teoriją patikrina praktiškai; antroji grupė – paviršutiniškai girdėjusieji apie dievą.
„Kalbant apie pastaruosius, jau seniai pastebėjau, kad dauguma į Taizė važiuoja kaip turistai, o grįžta – jau kaip piligrimai“, – tvirtino P. Pich ir paragino: „Galėtume 1000 valandų filosofuoti apie Taizė, bet geriausia tiesiog nuvykti ir viską pamatyti patiems. Atmosfera ten – nepakartojama. Kai patys išvysite – įsitikinsite“, – užtikrino kapelionas.
Kai 20 tūkst. meldžiasi kartu
26 m. sociologas iš Čilės – Claudio Sanchez Uribe, pasakojo Taizė savanoriavęs 2 kartus ir kaskart jautęsis ypatingai:
„Taizė – tai vieta, į kurią susirenka daugiau kaip 50 tūkst. jaunų žmonių iš viso pasaulio – metai iš metų jie vyksta čia praleisti vieną ypatingą savaitę. Koks jausmas? Labai stiprus! Išgirsti vieną trumpą sakinuką iš Evangelijos – ir to užtenka tikėjimo svoriui pajusti.
Strasbūre, paskutiniame Europos jaunųjų piligrimų susitikime (2013 m. gruodžio 26 d.-2014 m. sausio 3 d., – aut. past.), buvo daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, visi kartu meldėsi, dainavo. Emocija – daugiau, nei ypatinga“, – prisiminė C. S. Uribe.
Vaikinas pasakojo nuvykęs į Taizė – pagaliau išmokęs melstis: „Tavyje tiesiog įsikurdina meldimosi dvasia“, – teigė savanoris ir pridūrė: „Dievas – tai nėra kažkas, kuo turi tikėti, tai – jausmas. Svarbu tik atverti jam duris“, – pasakojo savanoris iš Čilės.
14-lika kartų – ne riba
David Oldenhof iš Olandijos, savanoriaujantis Taizė, pasakojo per visą gyvenimą (vaikinui 20 m., – aut. past.) jau 14 kartų dalyvavęs šiame piligrimų pamėgtame suvažiavime: „Ir tai – ne riba“, – patikino pašnekovas.
„Kodėl Taizė? Tai puiki vieta asmenybės vystymuisi. Ten būdamas junte junti kaip keičiasi gyvenimas! Net neįsivaizduojate, kaip nuostabu vienoje vietoje matyti tokią galybę jaunų žmonių, su jais kalbėti, triskart per dieną melstis. Masė žmonių ir kartu – susikaupusi tyla. Magiška! O trumpiau tariant, Taizė – tai vienas, didelis nuotykis“, – teigė savanoris.
Vaikinas prasitarė, kad jaunųjų maldininkų iš viso pasaulio pamėgtoje Taizė – netrūksta ne tik maldų, bet ir linksmų nutikimų, kurie vyksta bene kasdien: „Štai, prieš 2 savaites su savanoriais stebinome žmones kostiumais iš popierinių rankšluosčių. Atrodėme kaip būrelis zombių ir mumijų. Buvo šaunu!”, – pasakojo džiugiai nusiteikęs vaikinas.
Vaikinas teigė Taizė patyręs daugybę svarbių atradimų, kuriuos sunku nusakyti žodžiais:
„Svarbiausias atradimas – supratau kas yra dievas. Kasdien ieškau jo momentuose. Sutikęs žmones – jau nebegaliu jų nekęsti, negaliu ištarti: „Tas žmogus siaubingas ar pan.“, štai koks Taizė poveikis!“, – pasakojo D. Oldenhof.
Kiekviena diena – kaip dovana
Trumpam atvykęs pasisvečiuoti į Lietuvą, olandas David Oldenhof iškart pamėgo tradicinę virtuvę: „Jūsų cepelinai – labai skanūs! Liuks! Gerą įspūdį paliko ir paragautas alus, tik jei nenori būti apleistas sėkmės, jo nepatariama gerti daug, tiesa? Pastebėjau, nors jūsų šalis turi skaudžią istoriją – yra patyrusi Sovietų okupaciją ir kt., tačiau žmonės čia – draugiški, džiaugsmingi, svetingi ir įžvalgūs“, – įspūdžiais dalinosi D. Oldenhof.
Galiausiai vaikinas išsakė norintis tarti keletą žodžių lietuviams:
„Linkiu visapusiškai gyventi bendruomenėje, nuo egoistiško „aš“ ir tik „aš“ – pereiti prie „mes“. Linkiu kiekviename momente įžvelgti gėrį ir jausti gyvenimo džiaugsmą. Kas dieną priimkite kaip dovaną ir būkite nuolankesniais“, – sakė svečias iš Olandijos.
Lietuva sužavėtas liko ir čilietis Claudio Sanchez Uribe:
„Įspūdis apie Lietuvą? Pas jus tiek daug upių, miškų, lietaus – labai gražu! Žmonės čia labai laimingi, gražūs, nuoširdūs bei turintys gerą humoro jausmą. Smagu džiūgauti kartu“, – teigė savanoris.
Gauna daugiau, nei atiduoda
„Jaunimas Lietuvoje moka bendrauti, bet nemoka draugauti, – pastebėjo kapelionas Pedro Pich ir pridūrė:
„Kartą buvau Taizė ir turiu pastebėti, geriausias dalykas ten – kad visi tave priima tokį, koks esi, niekada neklausia apie praeitį, bet būtinai pasiteirauja apie svajones“, – pasakojo dvasininkas.
Kapelionas į Taizė rekomendavo vykti tiems, kurie jau praradę viltį: „Ten ji vėl suklestės! O kartu dar dings ir pragmatizmas bei materializmas. Įsivaizduokite, Taizė miestelyje 300-400 žmonių apsigyvena kartu, ir iškart įpareigojami kasdien vienas dėl kito aukotis. Atiduodi save ir įsitikini, kad kaskart gauni daugiau, nei davei“, – tikino pašnekovas.
Dvasininkas pastebėjo, kad kuriam laikui užklydę ateizmo debesys – jau traukiasi: „Žmonės tiki. Daugėja jaunimo, kuris pasirenka: „Esu Jėzaus fanas iki mirties ir man nesvarbu, kokius „virusus“ gausiu iš Vakarų ar Amerikos“, – sakė Pedro Pich.
Palanga ar Taizė?
Renginyje dalyvavęs Jono Pauliaus II-ojo piligrimų centro koordinatorius Mantas Kuraitis, paklaustas, kodėl jaunuolis turėtų atotrūkiui nuo kasdienybės verčiau pasirinkti Taizė, o ne, tarkim, Palangą – atsakė:
„Manau, kad reikia ir ten, ir ten pabuvoti. Tie, kas nori pailsėti, gali keliauti prie ežero, į pliažą, mišką ar prie jūros – visur, o štai dvasinės atgaivos vietų pasaulyje – yra gan mažai, ypač jaunimui. Taizė – tai ir stovykla, koncertai, geras laikas, pažintys, draugai ir kartu tai – dvasinis nuotykis“, – teigė M. Kuraitis.
Daugiau informacijos apie piligriminę jaunimo kelionę į Taizė ieškoti – Jono Pauliaus II-ojo Piligrimų centre (Vilniaus g. 1/ M. Valančiaus g. 4, Kaunas arba internete. Artimiausia kelionė į Taizė numatoma balandžio 11-22 d.
Savanoriai iš Olandijos ir Čilės dar svečiuosis: kovo 23 d. – Utenoje, kovo 24 d. – Vilniuje (Mykolo Riomerio universitete), kovo 26 d. – Klaipėdoje, kovo 27 d. – Kretingoje bei Vilniuje, (šv. Jonų bažnyčioje).
Skirmantė Javaitytė
