Pasižvalgyti į medinį, nefasadinį, paslaptingą Kauną kviečia liepos 13 d. Kauno paveikslų galerijoje atidaryta paroda „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“. Raginama ne tik apžiūrėti XX a. 3–4 dešimtmečių Kauną, bet ir pasitelkus sudarytą interaktyvų žemėlapį gyvai pasivaikščioti užfiksuotomis gatvėmis bei įsitikinti, kaip stipriai laikas permainė miestą.
Parodoje – nuotraukos, archyviniai dokumentai, laiškai, prisiminimai, kiti tekstai. A. Ingelevičius (1892-1947) fotografijose savitu stiliumi įamžino šalia esančius žmones, miesto peizažus bei save. Ši paroda 2022 m. debiutavo Istorijų namuose Vilniuje, o į Kauną atvyko atsinaujinusi, papildyta eksponatais, atradimais.
Paslaptingas fotografas
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė parodos atidaryme akcentavo, kad lankytojai turi galimybę pažinti vieną įdomiausių, bet mažai žinomą Kauno fotografą Antaną Ingelevičių, kuris 1924-1929 m. darbavosi M. K. Čiurlionio muziejuje fotografu. Jam buvo patikėta fotografuoti šio menininko kūrybą – 1927 m. numeruotų 50 egzempliorių tiražu galerijos išleistą albumą su dvylika M. K. Čiurlionio paveikslų „Zodijako ženklai“.
1948 m. daugybė fotografo darbų iškeliavo į Vilniaus etnografinio muziejaus (dab. Lietuvos nacionalinio muziejaus) saugyklas.
Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė pabrėžė, kad pernai Vilniuje atidarinėjo dar beveik nežinomo fotografo parodą, o šiandien – jau fotografo, įeinančio į Lietuvos fotografijos istoriją, parodą.
Vienas ir parodos kuratorių Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Gytis Grižas paminėjo, kad parodoje matyti keistas, mistinis A. Ingelevičius. Jo, beje, iki tol visai nepažinojo, nebuvo žinomas net vardas. „Su archyvų, giminaičių pagalba dabar žinome daugiau. Pavyko rasti giminaičius Amerikoje, Latvijoje. Parodoje Vilniuje jie pirmą kartą susitiko po 50 metų. Rengiant šią parodą nežinojome, kada fotografas mirė, o dabar žinome – 1947 m. kovo 11 d. (…) Kviečiu žiūrėti į medinį, keistą, nefasadinį, visiškai kitokį Kauną“, – kalbėjo G. Grižas.
Atnaujino parodą
Viena iš parodos „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“ kuratorių Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotoja Vaida Sirvydaitė atskleidė, kad Kaune atidaryta paroda nuspalvinta dailininkų, menininkų paveikslais. Parodoje įkomponuoti Petro Kalpoko, Adomo Galdiko, Jono Janulio, Jono Mackevičiaus ir kitų paveikslai. Daugelio dailininkų kūrinius A. Ingelevičius fotografavo leidiniams, besidarbuodamas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Be tapybos darbų parodą papildė ir liaudies meno skulptūrėlės, M. K. Čiurlionio galerijos leidiniai.
Parodos partneris Šiaulių „Aušros“ muziejus paskolino tris dailininko, grafiko Gerardo Bagdonavičiaus darbus, kurie pavadinti „Brazilka, Kaunas, 1930“. Piešiniai atkartoja A. Ingelevičiaus fotografijas, tad kviečiama darbus sugretinti ir paieškoti skirtumų. Parodoje verta ilgiau stabtelti „Vilkolakio“ teatro erdvėje, kurią puošia trys originalios šio teatro spektaklių afišos, kiti įdomūs eksponatai.
Nefasadinis Kaunas
1918 m. Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine miestas nepriminė išsivysčiusio didmiesčio. Fotografas A. Ingelevičius užfiksavo nepagražintą XX a. 3-4 deš. Kauno realybę: purvą, dulkes, duobėtas gatves, vežimus, senus medinius namus, miesto pakraštyje besiformuojančius lūšnynų kvartalus „Brazilka“ ir „Argentinka“, kur gyveno skurdžiausiai besiverčiantys miesto gyventojai.
Iki 1927 m. Kaune nebuvo kanalizacijos ir vandentiekio, šaligatviai buvo lentiniai, Kauno arklinis tramvajus „konkė“ panaikinta tik 1929 m. – ši miesto istorija atsispindi A. Ingelevičiaus fotografijose.
Siekdamas įamžinti sparčiai besikeičiantį Kauną, fotografas fiksavo miesto pakraščius, ten įamžino medinę architektūrą, kiemus, kalvas, upes, miesto laiptus, turgus bei čia susitinkančius įvairių sluoksnių gyventojus.
Sukūrė interaktyvų žemėlapį
Parodoje pristatytas nepažįstamo, nefasadinio Kauno vizualinis žemėlapis. Jame pateiktos XX a. 2 deš. pab.–4 deš. darytos A. Ingelevičiaus nuotraukos. Jos susietos su tikslia lokacija mieste, tokių fotografijų – daugiau kaip 160. Žemėlapį sudaro ne tik gatvės, pastatai, upės, kalvos, bet ir žmonės. Anot parodos atstovų, fotografijos saugo šių „miesto kūrėjų“ buitį, kasdienes nuotaikas, vietos atmintį. Nuotraukos sugretinamos su šiandieniniais vaizdais. Žemėlapio sudarytojas ir šiandieninių nuotraukų autorius – G. Grižas.
„Džiugu, kad Antanas ir jo fotografijos sugrįžo namo, nes Kaune jis kūrė, šį miestą mylėjo, tai atsispindi jo fotografijose. Ilgėliau stabtelkite prie parodoje eksponuojamo interaktyvaus Kauno žemėlapio, kur galima pasivaikščioti su A. Ingelevičiaus nuotraukomis ir atrasti miestą iš naujo“, – ragino R. Kačkutė.
Recenzuodamas 1936 m. vykusią trečiąją Lietuvos fotomėgėjų sąjungos parodą A. Ingelevičius visus fotografus ragino „išmokti žiūrėti“. Įdėmiai žiūrėti raginami ir parodos „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“ lankytojai, moderniu A. Ingelevičiaus žvilgsniu kviečiama neskubant pasivaikščioti po Kauną prieš 100 metų.
Nuskaičius QR kodą žemėlapį galima turėti savo telefone.
Skaitys pranešimus apie teatrą, fotografiją, architektūrą
Rugsėjo mėnesį Kauno kultūros bendruomenę ir miesto svečius pasitiks parodą papildantis viešų paskaitų ciklas.
Rugsėjo 14 d.
XX a. 3-iasis dešimtmetis Kauno miestovaizdyje ir pastatuose
(architektūrologas dr. Paulius Tautvydas Laurinaitis).
Rugsėjo 28 d.
Fotografas kaip modernaus miesto klajoklis
(meno kritikas ir parodų kuratorius dr. Tomas Pabedinskas).
Spalio 5 d.
„Vilkolakis“ – kūrybingi menininkų žaidimai dar tik pradedančiame modernėti Kaune
(teatro režisierius ir pedagogas prof. Gytis Padegimas).
Spalio 12 d.
Tarpukario Kauno bohema Antano Ingelevičiaus fotografijose
(Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros istorikė Justina Minelgaitė-Plentienė).
Spalio 19 d.
Miesto fotografinių tyrinėjimų apžvalga ir asmeninė patirtis
(fotografas doc. Gintaras Česonis).
Paroda „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“ Kauno paveikslų galerijoje veiks iki spalio 22 d.
