Siekiant užkardyti moksleivių rūkymą trūksta nuoseklumo, sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė.
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje dėl nepilnamečių rūkymo keliamų problemų A. Želvienė teigė, kad šalyje yra 19 prevencijos programų vaikams ir paaugliams, bet reta savivaldybė sistemiškai koordinuoja jų įgyvendinimą.
„Ką daryti, kad nerūkytų? Būtų labai gerai, jei pasakyčiau, kad yra tokia programa, kurią įgyvendinus nebeliks šitų dalykų. Reikalinga nuosekli, koordinuota, ilgalaikė prevencija, visur – mokyklose, savivaldybėse, policijoje. Kad būtų, ne kas ką sugalvojo, tas tą daro“, – sakė NTAKD atstovė.
Pasak jos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomenduoja 19 prevencijos programų, bet jos nėra nuosekliai išdėstytos per visą ugdymo procesą.
„Dabar yra 19 programų mokyklose, ir paima vienais metais vieną, kitais metais kitą, išskirtinai retos savivaldybės, kurios turėtų – pirmoj klasėj tas, antroj tas, mokinys pereina į progimnaziją ir tada tęsiama su kitomis programomis. Panašu, kad tai palikta mokykloms, o ne savivaldybės koordinuoja“, – kalbėjo A. Želvienė.
Pasak jos, Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenys rodo, kad vaikai ir paaugliai vis dažniau renkasi elektronines cigaretes – jei 2014 metais 14 proc. 5–9 klasių mokinių nurodė per paskutines 30 dienų rūkę paprastas cigaretes ir 11,7 proc. – elektronines, o 2022 metais šie skaičiai yra atitinkamai 21 ir 12 procentų.
Seimo Priklausomybių prevencijos komisija trečiadienį diskutuoja apie nepilnamečių rūkymo keliamas problemas bei pavojus.
Pasak komisijos, posėdis yra rengiamas ieškant sprendimo būdų dėl „viešojoje erdvėje paplitusios ir nerimą keliančios informacijos apie nepilnamečių rūkymą, paplitusį elektroninių cigarečių rūkymą Lietuvos mokyklose ir su tuo susijusiomis pasekmėmis“.
