Kauno mero Visvaldo Matijošaičio bendrovė leidimą Šiaurės prospekte statyti prekybos centrą gavo tą pačią dieną, kai jis įsitvirtino valdžioje, tapo valdančiosios koalicijos nariu. Nors Kauno savivaldybė jo valdomai įmonei leido neatlygintinai naudotis nemažu žemės plotu, joje savo lėšomis įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, paaiškėjo skandalingas faktas: statant prekybos centrą savavališkai užimta virš 1,5 tūkst. kvadratinių metrų valstybinės žemės. Tai po Delfi tyrimo metu surinktos informacijos nustačiusi Statybų inspekcija Kauno mero kontroliuojamai ir sūnaus Šarūno vadovaujamai bendrovei nurodė atlaisvinti užgrobtą teritoriją, pašalinti asfalto dangą.
Užgrobta valstybės žemė niekam nerūpėjo
Kaip turint palyginti nedidelį žemės sklypą, beveik visą jo plotą užstatyti prekybos ir pramogų centru, o automobiliams stovėti skirtą teritoriją nemokamai paimti iš valstybės? Ieškant atsakymų į šį klausimą, nagrinėjant Kauno mero V. Matijošaičio verslo imperijai priklausančio prekybos centro Šiaurės prospekte statybos istoriją, paaiškėjo ne vienas mįslingas faktas.
Delfi tyrimo metu atrastus duomenis išanalizavusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) konstatavo akiplėšišką savivalę: savavališkai užimta nemaža teritorija, virš 1,5 tūkst. kvadratinių metrų valstybei priklausančios žemės, joje be leidimo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
V. Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdomos „Vičiūnų grupės“ bendrovės „Kauno saulėtekis“ prekybos centras žemės sklype, kuriame jis pastatytas, turi tik simbolinį vietų automobiliams skaičių, didžioji aikštelės dalis įrengta valstybės žemėje, sudarius sutartį su savivaldybe, o kita dalis įrengta neteisėtai, užgrobus valstybinę žemę.
Įdomu tai, kad nuo 2013 metų, kai V. Matijošaičio kontroliuojama ir jo sūnaus Šarūno vadovaujama bendrovė „Kauno saulėtekis“ baigė statyti prekybos centrą, šio fakto niekas nepastebėjo.
Nors tai padaryti labai paprasta, tereikia pasinaudoti viešai prieinama informacija, Registrų centro sistema „Regia“, kurioje akivaizdžiai matyti, jog dalis V. Matijošaičio verslo naudojamos teritorijos – už sklypo ribų.
Aptikus keistų neatitikimų, informacija perduota institucijoms vertinti bei sulaukta Kauno mero verslui itin nemalonaus sprendimo.
Aikštelę įrengė be leidimo, sulaukė Statybų inspekcijos ultimatumo
„Statybos inspekcijai pasikreipus informacijos į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (NŽT), pastaroji informavo, kad 2023-01-27 atlikusi žemės naudojimo kontrolės veiksmus nustatė, jog sklypo adresu Šiaurės pr. 8D šiaurės rytinėje dalyje automobiliams parkuoti naudojama aikštelės dalis su įspėjamaisiais ženklais, kad stovėjimas apmokestinamas arba galimas tik su leidimais, įrengta valstybinėje žemėje.
Taip užimama ir naudojama 1 tūkst. 536 kv. m valstybinės žemės. Vykdant statybos darbus buvo išasfaltuota aikštelės dalis, tai nepatenka į sutartyje [su Kauno savivaldybe – red. past.] numatytų darbų sąrašą“, – Delfi teigė VTPSI atstovė spaudai Rasa Kėkštienė.
Taip pat patikslinta, jog automobilių stovėjimo aikštelė priskiriama II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, tad norint pradėti darbus, būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą.
„Statytojas UAB „Kauno saulėtekis“ statybą leidžiančio dokumento statyti 1 tūkst. 536 kv. m dydžio asfalto dangos aikštelę valstybinėje žemėje Statybos inspekcijai nepateikė. Atsižvelgdama į tai, Statybos inspekcija 2023 metų kovo 1 dieną surašė savavališkos statybos aktą ir įpareigojo nugriauti asfalto dangos aikštelę neteisėtai užimtoje valstybinėje žemėje“, – informavo R. Kėkštienė.
Nors privalomasis nurodymas V. Matijošaičio verslo imperijos bendrovei „Kauno saulėtekis“ buvo įteiktas dar kovo 2 dieną, iki šiol jis nėra įvykdytas. Teritorijoje, kurią Statybų inspekcija traktuoja kaip valstybės žemėje neteisėtai įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę ir toliau laikomi automobiliai, o ženklai skelbia, jog čia juos galima statyti tik turint leidimą.
Delfi žiniomis, ši teritorija prieš kurį laiką perduota administruoti Kauno savivaldybės bendrovei „Parkavimas Kaune“, kuri prekiauja leidimais, renka vietinę rinkliavą.
Panašu, jog užimtą valstybės žemę bandys „legalizuoti“
Kaip nutiko, jog Šiaurės prospekte statant prekybos ir pramogų centrą dalis stovėjimo aikštelės be leidimo įrengta valstybei priklausančioje žemėje, kokios priežastys tai lėmė ir kaip bus vykdomas nurodymas pašalinti neteisėtos statybos padarinius, teiravomės bendrovės „Kauno saulėtekis“ generalinio direktoriaus, Kauno savivaldybės tarybos nario Šarūno Matijošaičio.
Per savaitę negavus jokio atsakymo, susisiekta su „Vičiūnų grupei“ talkinančios viešųjų ryšių agentūros vadove Romualda Stonkute. Ji patvirtino klausimus papildomai persiuntusi klientams, tačiau apgailestavo, kad jokio atsakymo nebus.
Tai ne pirmas atvejis, kai Kauno meras ir jo kontroliuojamoms bendrovėms vadovaujantis sūnus Š. Matijošaitis ignoruoja žiniasklaidos pateikiamus klausimus. Prieš metus Matijošaičiams buvo nusiųsti klausimai apie įsigyto Kačiūniškės dvaro remonto darbus, atliktus be jokių leidimų ir projektų, savavališkai nugriautus valstybės saugotus statinius, tačiau atsakymų nesulaukiama iki šiol.
Daugiau šia tema
Gali būti, kad žiniasklaidos pateikiamų klausimų ignoravimo taktika pasirinkta ne šiaip sau, nes jau netolimoje ateityje Kauno mero verslui gali kilti papildomų problemų.
„Yra du variantai: nulupti asfaltą arba bandyti įteisinti savavališkai atliktus aikštelės statybos darbus. Jeigu bus pasirinktas šis, labiausiai tikėtinas scenarijus, greičiausiai jame dalyvaus ir miesto savivaldybė, nes jos įmonė „Parkavimas Kaune“ administruoja šią stovėjimo aikštelės dalį. O tai garantuotai sukels interesų konfliktą, nes prekybos centrą valdančios bendrovės naudos gavėjas – Kauno meras, jis kartu yra ir savivaldybės vadovas. Bendrovės direktorius – mero sūnus, jis – savivaldybės tarybos narys“, – portalo Delfi žurnalistui teigė konsultavę teisininkai.
Pastebėta, jog atsisakius užimtos valstybinės žemės, panaikinus joje įrengtą aikštelę, V. Matijošaičio verslo imperijos prekybos centrui kiltų rimtų problemų, nes prie rampos neprivažiuotų prekes gabenantys sunkvežimiai. Akivaizdu, kad tokiu atveju negalėtų funkcionuoti pagrindinio nuomininko, bendrovės „Maxima“, parduotuvė.
Taigi, labiausiai tikėtina, jog savavališką statybą užgrobtoje valstybės žemėje bus siekiama kažkaip legalizuoti.
Kita vertus, V. Matijošaitis jau turėjo patirties su neteisėtomis statybomis bei rado būdą, kaip jas įteisinti. Patikrinimą jo įsigytame Kačiūniškės dvare atlikusi Statybų inspekcija konstatavo, jog darbai atliekami be leidimų ir projektų, nurodė pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tačiau nieko griauti nereikėjo: pagal jau atliktus darbus architektei parengus projektą viskas buvo įteisinta.
Su klausimais ir prašymu pakomentuoti situaciją Delfi kreipėsi ir į Kauno merą V. Matijošaitį, laiškai nusiųsti ne tik jo elektroninio pašto adresais, bet ir atstovo spaudai pareigas atliekančiam vicemerui Tomui Jarusevičiui. Deja, atsakymų taip ir nesulaukta.
Kauno savivaldybės viešųjų ryšių skyrius informavo, kad savivaldybės administracija nėra gavusi oficialios informacijos apie savavališkai užimtą valstybės žemę, todėl nuo komentarų susilaikoma.
Statybos prasidėjo tik įsitvirtinus politikoje
„Vičiūnų grupės“ įmonei priklausantis prekybos ir pramogų centras Šiaurės prospekte įdomus ir tuo, kad jo statybos tiesiogiai siejasi su V. Matijošaičio įsitvirtinimu Kauno valdžios olimpe.
Ne vienas Kauno savivaldybės senbuvis minėjo girdėjęs V. Matijošaitį neva užsiminus, jog tik tapus valdančiosios koalicijos nariu esą pajudėjo dešimtmetį strigę jo verslo projektai. Vienas jų – šis prekybos ir pramogų centras.
Registrų centro duomenimis, 1998 metų rugsėjo mėnesį V. Matijošaičio verslo imperijos bendrovė „Kauno saulėtekis“ iš valstybės 99 metams išsinuomojo 0,86 ha žemės sklypą. Tokios sutartys būdavo sudaromos, kai verslo įmonė ar privatus asmuo jau buvo įsigiję kokius nors statinius, kad ir pamatų blokus. O šioje vietoje dar sovietmečiu ketinta statyti kažką panašaus į to meto prekybos centrą – buitinių paslaugų kompleksą.
Tiesa, planams čia statyti prekybos centrą aktyviai priešinosi vietos gyventojai. Jie piktinosi, kad išnyks priešais mokyklą esantis žaliasis plotas, pastatas išdygs po daugiabučių langais, o triukšmas sklis ne tik dienos metu, bet ir anksti ryte, sunkvežimiais pristatant prekes. Delfi žiniomis, į šiuos gyventojų argumentus kurį laiką buvo įsiklausoma, savivaldybės tarybos kolegija neskubėjo pritarti V. Matijošaičio valdomo verslo planams.
Tačiau jo bendrovė nenuleido rankų, sugebėta pasiekti, kad būsimo prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelė atsidurtų ne jo valdomame, iš valstybės išsinuomotame sklype, o šalia esančioje, taip pat valstybei priklausančioje teritorijoje.
Delfi žiniomis, 2009 metais tuometis Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas ir „Kauno saulėtekiui“ vadovavusi Vida Lekešienė pasirašė susitarimą, leidusį bendrovei įsirengti stovėjimo aikštelę 4 tūkst. 140 kvadratinių metų plote. Sutartyje nurodoma, kad statytojas [UAB „Kauno saulėtekis“ – red. past.] darbus atlieka savomis lėšomis, o lėšos, investuotos į susisiekimo komunikacijų išplėtimo ar įrengimo darbus, nėra atlyginamos.
Taigi, remiantis šia sutartimi, bendrovė savo lėšomis įrengia stovėjimo aikštelę, kuri tampa miesto nuosavybe, o kartu gauna teisę joje statyti automobilius. Būtent šis Kauno savivaldybės sprendimas leido verslui maksimaliai išnaudoti turimą žemės sklypą – beveik visą užstatyti prekybos ir pramogų centro pastatu, nes stovėjimo aikštelę leista įrengti ne savo teritorijoje, o valstybės žemėje, nemokant jokio nuomos mokesčio. 2010 metais išduotas aikštelės statybą leidžiantis dokumentas.
V. Matijošaitis žengia į politiką: pavyko sugriauti konservatorių planus
Tačiau prekybos centro statybos darbai neprasidėjo nei 2009, nei 2010 metais. Tuo metu darytose palydovinėse nuotraukose matyti žaliuojanti pieva, o šalia gatvės – dar sovietmečiu įrengta automobilių aikštelė, kuria leista naudotis „Kauno saulėtekiui“.
Registrų centro duomenimis, statybos pradžia formaliai nurodoma 2008 metais, o darbai baigti 2013-aisiais. Akivaizdu, kad 2008 metais jokios statybos nebuvo prasidėjusios, kaip jau minėta, tam priešinosi vietos gyventojai, tačiau 2013 metais palydovai jau užfiksavo čia iškilusį prekybos centrą.
Užklausus Kauno savivaldybės, kada buvo išduotas leidimas prekybos centrui statyti, gautas atsakymas, jog šis leidimas išduotas 2011 metų balandžio 14 dieną. Jį išdavė Kauno savivaldybės Miesto plėtros departamento leidimų skyrius.
Štai čia susiduriama su itin reikšminga aplinkybe. 2011 metų balandžio 14 dieną „Vičiūnų grupės“ ir jai priklausančios bendrovės „Kauno saulėtekis“ akcininkas V. Matijošaitis užima rimtas pozicijas Kauno valdžios hierarchijoje, kartu su jo suburtu judėjimu „Vieningas Kaunas“ tampa valdančiosios koalicijos nariais.
Būtent 2011 metais prasidėjo dabartinio Kauno mero politinė karjera, jis pirmą kartą išrenkamas į savivaldybės tarybą. Tąkart politikos naujokas didelio politinio svorio neturėjo, jo suburtas „Vieningas Kaunas“ rinkimuose iškovojo 5 mandatus 41 narį turinčioje taryboje.
Daugiausia, net 12 mandatų, rinkimuose gavę konservatoriai su prieš tai meru dirbusiu jų lyderiu Andriumi Kupčinsku ėmė formuoti valdančiąją koaliciją. Kartu su liberalais, jaunalietuviais, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovais konservatoriai pasirašė koalicijos sutartį, pasidalino postus. Dar vienai kadencijai meru turėjo likti A. Kupčinskas, tačiau viskas pasikeitė per naktį.
Politikos senbuviai pasakojo, kad pirmojo naujosios kadencijos tarybos posėdžio išvakarėse, prieš valdančiosios daugumos patvirtinimą ir mero rinkimus, opozicijoje nenorėjęs dirbti V. Matijošaitis savo verslo imperijos būstinėje, „Saulėtekio“ prekybos centre, surengė susitikimą su kitų partijų atstovais. Savaime aišku, į jį A. Kupčinsko vadovauti konservatoriai pakviesti nebuvo.
Naktinio susitikimo metu V. Matijošaičiui pavyko sugriauti konservatorių sudarytą koalicijos sutartį, mero postas pažadėtas į kitą barikadų pusę pereiti sutikusiam Kauno liberalų lyderiui Rimantui Mikaičiui, prisijungė ir jaunalietuviai, jų lyderiui Stanislovui Buškevičiui pažadėtas vicemero postas. Suformavus naują koaliciją iš darbiečių, socialdemokratų, jaunalietuvių, liberalų, liberalcentristų ir „Vieningo Kauno“, ji turėjo tvirtą daugumą – 25 mandatus iš 41.
Statybų leidimas išduotas tą dieną, kai meru tapo V. Matijošaičio sąjungininkas
Po „naktiniu perversmu“ vadinamų derybų V. Matijošaičio verslo grupės būstinėje, 2011 metų balandžio 14-osios rytą meru buvo išrinktas liberalas R. Mikaitis, pirmuoju jo pavaduotoju tapo ištikimas V. Matijošaičio bendražygis, jo dešiniąja ranka vadintas Povilas Mačiulis, šiuo metu dirbantis vyriausiuoju prezidento Gitano Nausėdos patarėju. Vicemerais taip pat tapo vėliau korupcijos skandale liūdnai pagarsėjęs socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas ir jaunalietuvių lyderis Stanislovas Buškevičius.
„Milijonierių koalicija“ – taip šį margą politinį darinį neslėpdami kartėlio vadino už borto likę konservatoriai. Šį pavadinimą lėmė tai, kad valdančiojoje daugumoje buvo trys pasiturintys kauniečiai: buvęs meras Arvydas Garbaravičius, verslininkas Tautvydas Barštys ir tuomet dar tik pirmuosius žingsnius politikoje žengiantis V. Matijošaitis.
Kaip jau minėta, tą pačią dieną Kauno savivaldybės administracija V. Matijošaičio bendrovei „Kauno saulėtekis“ išdavė leidimą Šiaurės prospekte statyti prekybos centrą. Ne vienas žmogus yra minėjęs, esą V. Matijošaitis vėliau šį savo verslo projektą mėgdavo pateikti kaip pavyzdį, neva buvusi valdžia trukdė verslo plėtrai, esą sklypą valdęs ir statybas planavęs 10 metų, bet vis negaudavęs leidimo. O jis buvo išduotas tik tapus ne vien savivaldybės tarybos, bet ir valdančiosios koalicijos nariu, tą pačią dieną, kai ji buvo suformuota ir oficialiai patvirtinta.
Tiesa, šiai V. Matijošaičio biure „naktinio perversmo“ metu suformuotai koalicijai nebuvo lemta ilgai gyvuoti. Po pusmečio konservatoriai subūrė naują daugumą, postų neteko meras R. Mikaitis ir jo pavaduotojas P. Mačiulis, miesto meru buvo išrinktas A. Kupčinskas.
Vyriausias Kauno urbanistas: tai leido anksčiau galioję teisės aktai
Kodėl kitos verslo įmonės prekybos centrus stato ir stovėjimo aikšteles įrengia savo teritorijose, o V. Matijošaičio „Kauno saulėtekiui“ leista naudotis miesto žeme? Galų gale, ar išduodant statybų leidimą buvo įvertintas faktas, jog pagal griežtus reikalavimus tokio ploto prekybos ir pramogų centrui tikrai nepakanka beveik visiškai užstatytame sklype esančių stovėjimo vietų?
Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius portalui Delfi kiek anksčiau paaiškino, jog įstatymams tikrai nenusižengta. Pasak valdininko, statybų leidimas išduotas vadovaujantis patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, o jame numatyta galimybė stovėjimo aikštelę įrengti už sklypo ribų.
„Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, projektuojant pastatą, privalomąjį automobilių parkavimą buvo galima numatyti gatvių raudonosiose zonose, sudarius minėtą įrengimo sutartį su Kauno savivaldybe. Tuo metu nebuvo apribojimo, koks automobilių kiekis gali būti projektuojamas už sklypo ribų, taip pat nebuvo prievolės už sklypo ribų įrengiamas parkavimo vietas projektuoti kaip papildomas (užtikrinus parkavimo vietas sklypo ribose).
Projekto sprendiniuose privalomasis parkavimo poreikis prekybos centrui užtikrintas, kadangi skaičiuojamas suminis parkavimo vietų skaičius (sklype ir gatvėje)“, – patikslino Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas N. Valatkevičius.
Prekybos centro aikštelei – išskirtinis statusas
Verta prisiminti ir kitą aplinkybę, paskatinusią pasidomėti, kas vyksta Kauno mero šeimos kontroliuojamo pramogų ir prekybos centro prieigose, kur, kaip vėliau paaiškėjo, dalis stovėjimo aikštelės savavališkai įrengta valstybei priklausančioje žemėje. Kauniečiai skundėsi, kad čia imta taikyti automobilių stovėjimo ribojimus, nemokamas stovėjimas – iki 3 val., o vėliau – po 1 eurą už kiekvieną valandą.
Žmonėms pasirodė keista ir aplinkybė, jog V. Matijošaičio kontroliuojamai ir jo sūnaus vadovaujamai bendrovei priklausančio prekybos centro teritorijoje tvarką prižiūri ir rinkliavą renka savivaldybės įmonės „Parkavimas Kaune“ darbuotojai.
Šios bendrovės direktorius Justas Limanauskas paaiškino, jog rinkliava renkama savivaldybei priklausančioje stovėjimo aikštelėje, toje pačioje, kurią leista įrengti bei naudoti „Kauno saulėtekiui“, o tai daroma vadovaujantis 2018 metų savivaldybės tarybos sprendimu. Būtent tada šiai teritorijai buvo suteiktas ypatingas riboto stovėjimo laiko zonos statusas. Joje rinkliava renkama visomis dienomis visą parą, tačiau pastačius automobilį pirmas tris valandas mokėti nereikia.
Tokios zonos Kaune yra tik dvi. Jau minėto prekybos centro prieigos ir „Žalgirio“ arenos teritorija Nemuno saloje. Tiesa, ten rinkliava nėra renkama masinių renginių metu.
Kas lėmė, jog vieno iš daugelio Kaune esančių, tačiau mero šeimos valdomai bendrovei priklausančio prekybos centro teritorijai savivaldybė suteikė išskirtinį statusą, jį prilyginant „Žalgirio arenai“? Galų gale, kodėl apriboti nemokamą automobilių stovėjimo laiką nuspręsta tik praėjus 5 metams po prekybos centro statybų pabaigos?
Bendrovės „Parkavimas Kaune“ direktorius J. Limanauskas į šį klausimą atsakyti negalėjo, minėjo, kad 2018 metais, kai savivaldybės taryba priėmė sprendimą, šių pareigų dar nebuvo užėmęs.
„Anksčiau čia aplinkinių namų gyventojai nakčiai palikdavo savo automobilius, o kai kas – ir dienomis. Daugiabučių kiemai – perpildyti, o čia – valstybės žemė. Panašu, kad tai nepatiko prekybos centro valdytojams, nes stovėjimo aikštelėje neradę laisvų vietų klientai vyksta kitur, mažėja lankytojų srautas.
Taigi, kas galėtų paneigti, jog suteikus šiai teritorijai riboto laiko stovėjimo statusą bandyta išspręsti net dvi problemas: klientams visada atsiras laisvų vietų, taip pat bus galima pasiaiškinti, kodėl dalis stovėjimo aikštelės įrengta už sklypo ribų, valstybės žemėje. Formaliai ten šeimininkauja ir rinkliavą renka ne prekybos centro valdytojai, o Kauno savivaldybė“, – svarstė vienas Kauno architektų.
Kas ir kodėl inicijavo šį sprendimą, nesugebėjo paaiškinti ir Kauno savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus atstovai. Kaip jau minėta, tiek pats miesto meras V. Matijošaitis, tiek jo kontroliuojamai bendrovei „Kauno saulėtekis“ vadovaujantis sūnus, miesto tarybos narys Š. Matijošaitis bendrauti nesutiko.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
