Atėjus pavasariui žmonės vėl be saiko skina gamtoje natūraliai augančius meškinių česnakų lapus, dėl to kyla grėsmė jų būklei.
Šis augalas prieš kelis metus buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau atsistačius populiacijai nuspręsta jo nebesaugoti. Vis dėl to praėjusiais metais, stebint neatsakingą meškinio česnako rinkimą, jis įtrauktas į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą, rašoma pranešime.
Tai reiškia, kad meškinį česnaką draudžiama parduoti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti, jeigu jis nuskintas, nupjautas, išrautas, surinktas ar kitaip paimtas iš gamtos jo natūralaus paplitimo vietose Lietuvos teritorijoje.
„Lietuvos raudonosios knygos komisijoje diskutavome, ar jau atėjo laikas pasitikėti visuomene ir mėgstamą kulinarijoje naudoti meškinį česnaką, jo būklei atsistačius, išbraukti iš Lietuvos raudonosios knygos. Tai padarėme tikėdamiesi, kad didėjantis gamtosauginis sąmoningumas, noras saugoti, gerbti gamtą, aplinką, o ne apribojimai, sankcijos leis meškiniam česnakui netrikdomam augti mūsų miškuose“, – pažymi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė.
Deja, supratimo, kad gamtos išteklius turime tausoti vis dar nepakanka ir kai kurie gyventojai miške ar pievoje elgiasi lyg būtų savo darže. Neseniai valstybiniame Vidzgirio botaniniame draustinyje užfiksuota, kad čia augančioje gausioje meškinių česnakų populiacijoje buvo ne tik nuskinta ar išrauta ypač daug šių augalų, bet ir ištrypta.
L. Janulaitienė įspėja, kad masiškas meškinio česnako lapų ir žiedynstiebių pjovimas labai silpnina augalą – tuomet jis negali sukaupti pakankamai reikalingų medžiagų sėkloms brandinti ar kitais metais sužydėti. Ypač tai kenkia negausioms meškinio česnako populiacijoms.
Administracinių nusižengimų kodeksas nesilaikantiems nustatyto draudimo, asmenims numato baudą nuo 10 iki 30 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 70 iki 140 eurų. Šiuo metu derinamas naujas Administracinių nusižengimų kodekso projektas, kuriame numatomos ženkliai didesnės baudos už tyčinį gamtos išteklių naikinimą.
Primename, kad apie pastebėtus pažeidimus reikia informuoti Aplinkos apsaugos departamentą, kontaktus rasite čia
Meškinis česnakas nuo 1962 m. buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų rūšių sąrašą, o 2007 m. buvo priskirtas šio sąrašo saugomoms rūšims, kurių gausumas atkurtas. 2018 m. vertinant Lietuvos saugomas rūšis pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kriterijus, meškinis česnakas buvo priskirtas arti grėsmės (NT) esančioms rūšims, todėl Lietuvos raudonosios knygos komisijos siūlymu nuo 2019 m. nebesaugomas.
Meškinis česnakas (Allium ursinum) – vienintelis Lietuvoje miškuose augantis česnakų genties atstovas. Jis mėgsta derlingų aliuvinių dirvožemių ūksmėtus lapuočių miškus, auga šalia upelių ar šaltiniuotose pašlaitėse.
Jo gležni lapeliai prasikala anksti pavasarį. Tada, kai medžiai dar nesulapoję, kol drėgnamėgės aukštaūgės žolės dar neužstoja saulės šviesos. Netrukus pasirodo ir žiedynstiebiai, iškeliantys baltus žvaigždiškus žiedus.
Anksti prasidėjusi augalo vegetacija baigiasi vasaros pradžioje. Žiemoti lieka svogūnėliai. Plinta daugiausia sėklomis, dalį kurių išnešioja skruzdėlės, šiek tiek dauginasi svogūnėliais.
