Vienu iš paskutinių ką tik 4 metų kadenciją baigusios Kauno miesto tarybos sprendimu buvo patvirtintas 2023 metų Socialinių paslaugų planas, kurio įgyvendinimui savivaldybės biudžete suplanuota 30,3 mln. eurų. Iš jų 16,71 mln. Eur – savivaldybės biudžeto lėšos, 13,42 mln. Eur – valstybės biudžeto lėšos ir 165 tūkst. Eur – Europos Sąjungos lėšos.
Pernai šie skaičiai buvo kuklesni. Kaip šią savaitę portalui „Kas vyksta Kaune“ patikslino savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė, vien iš savivaldybės biudžeto buvo suplanuota skirti daugiau nei 11,72 mln. eurų, o realiai prireikė kur kas didesnių pinigų užtikrinti paslaugų teikimą.
„Nes beveik visų socialinių paslaugų poreikis auga. Kadangi bendruomenė sensta, daugėja paslaugų gavėjų, o kainos auga. Todėl šiandien, kai prabėgo vos 4 šių metų mėnesiai, dar sunku pasakyti, ar pakaks iki 2023-ųjų pabaigos suplanuotų lėšų užtikrinti socialinių paslaugų teikimą jų reikalingiems Kauno gyventojams“, – sakė J. Baltaduonytė.
Šiemetiniame socialinių paslaugų plane išskirtos prioritetinės jų plėtros kryptys
Numatoma daugiau teikti bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir (arba) psichikos negalia. Taip pat – plėsti paslaugas šeimai ir vaikui bei bendruomenines paslaugas vaikams su negalia, darbingo amžiaus asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims. Suplanuota plėsti socialines paslaugas Kauno vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų ar sunkumų ir plėsti socialines paslaugas asmenims, patiriantiems socialinę riziką.
Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos teigimu, rengiant šį planą, įvertinta reali situacija Kauno mieste apie jame gyvenančius asmenis ir galimą jų paslaugų poreikį. Taip pat – išnagrinėti statistiniai duomenys apie mieste gyvenančius asmenis pagal jų turimą negalią, amžių, patiriamas ar galimas patirti rizikas, gaunamas socialines paslaugas ir šių paslaugų pasiūlą, įvertintus jų poreikius.
„Išskirtos paslaugų gavėjų grupės, paslaugų rūšys, išsiaiškinti paslaugų teikėjai, nustatyta, ką gali finansuoti savivaldybė, kokias socialines paslaugas gali teikti nevyriausybinės organizacijos, ir kokias paslaugas numatoma pirkti iš ne valstybinių (ne savivaldybinių) paslaugų teikėjų, kuo racionaliau panaudojant finansinius resursus. Taip pat siūloma pasitelkti naujas socialines papildančias paslaugas esamoms problemoms spręsti ir/ar užkirsti joms kelią.
Visus šiuos metus planuojama vykdyti paslaugų plėtrą ir socialinių paslaugų, atitinkančių asmenų poreikius, teikimą, užtikrinant labiausiai pažeidžiamų asmenų gebėjimą pasirūpinti savimi, ir padedant jiems integruotis į visuomenę“, – paaiškino skyriaus vedėja.
Kauno mieste socialines paslaugas teikia 6 Savivaldybės biudžetinės įstaigos, 1 viešoji įstaiga, kurios savininkė yra savivaldybė, valstybės ir privačios įstaigos, taip pat nevyriausybinės organizacijos ir fiziniai asmenys.
Paslaugų poreikį sąlygoja asmenų senėjimas ir senyvo amžiaus asmenų vienišumas, asmenų, turinčių negalią, skaičius, vaikų, likusių be tėvų globos, skaičius, socialinę riziką patiriančių asmenų (jų šeimos) skaičius, vaikų ir jaunuolių, patiriančių emocijų ir elgesio sunkumų, skaičius (padidėjęs poreikis psichologo, psichosocialinės pagalbos, pagalbos į namus paslaugų dėl patiriamos emocinės įtampos, vienišumo baimės), Kauno mieste apsigyvenusių Ukrainos piliečių, kuriems yra suteiktas leidimas gyventi ir kuriems reikalingos socialinės paslaugos, skaičius.
Daugiau dėmesio vaikams ir negalios kamuojamiems garbaus amžiaus kauniečiams
2022-ųjų gruodžio 31 dienos duomenimis, Kaune iš viso 586 vaikams, likusiems be tėvų globos, nustatyta globa (rūpyba), iš jų 423 vaikams ji nustatyta šeimoje, 5 – šeimynoje, 9 – globos centre, tačiau šie vaikai faktiškai prižiūrimi budinčių globotojų šeimose pagal tarpusavio bendradarbiavimo sutartį su globos centru, ir 149 vaikams – globa (rūpyba) institucijoje. Vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugos dienos centruose (2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis) teikiamos 670 mažųjų kauniečių.
Dera priminti, jog pernai 250 nelydimų nepilnamečių, atvykusių į Kauną iš Ukrainos, buvo apgyvendinti ir globojami (rūpinami) Kauno mieste socialinės globos paslaugas teikiančiose įstaigose, iš jų 35 mažamečiai (iki 5-erių) – vaikai su negalia.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2023 metų sausio 1 dieną Kaune gyveno 305 120 gyventojų. Trečdalis jų- senyvo amžiaus, o apie 60 tūkst. – vaikai. Savivaldybės duomenimis, socialinę riziką patiriančių šeimų, kuriose gyvena netoli 1000 vaikų, mieste yra 557.
Biudžeto lėšomis finansuojamas ir socialinės priežiūros (pagalbos į namus) paslaugų teikimas turintiems negalią ar senyvo amžiaus asmenims. Taip pat ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa vaikams, kurių negloboja jų tėvai, galima ir įsteigtose šeimynose. Teikiama ir trumpalaikė (atokvėpio) socialinė globa, kartu su dienos socialine globa institucijose vaikams su negalia bei suaugusiems asmenims su negalia, teikiama ir nemažai kitokių socialinių paslaugų.
Kauno miesto gyventojams tokias paslaugas teikia ne tik Kauno ir kitų miestų bei rajonų savivaldybių įstaigos, ž biudžetinės, viešosios (privačios), tarp jų – ir valstybinės. Dar paminėtina, kad paslaugas kauniečiams teikia 247 socialiniai darbuotojai (199 – dirbantys savivaldybės įstaigose, 8 – sveikatos priežiūros įstaigose bei 40 – nevyriausybinėse organizacijose).
