Savanorių prospektu pėdinantis kaunietis atkreipė dėmesį į kuriozu kvepiančią situaciją, kuri gali sukelti nepatogumų regėjimo negalią turintiems pėstiesiems. Nuo Savanorių pr. į Žemaičių g. vedantis šaligatvis turi ir specialų, regos negalią turintiems asmenims skirtą, vedimo sistemą. Deja, bet taktilinis takas nuo sankirtos tęsiasi apie du metrus ir užsibaigia atsiremdamas į tvarkomą automobilių stovėjimo aikštelę. Kaunietis suskubo kaltinti privataus statytojo, kodėl šis panaikino neregiams skirtą taką, tačiau projekto atstovas turi kitą paaiškinimą.
Su „Kas vyksta Kaune“ redakcija telefonu susisiekęs vyras negailėjo piktų žodžių neregių tako projektuotojams.
„Kodėl dingo neregiams skirtas specialus takas? Garantuoju, kad koks neregys eis, eis ir atsimuš į kokį prabangų automobilį, o kas tada atsakys? Ir šiaip, Kaunas ne Paryžius, čia visi kaip išprotėję laksto su el. paspirtukais, tai kur tam neregiui dėtis?“ – piktinosi vyras.
Dėl tvarkomos automobilių aikštelės ir panaikinto neregiams skirto tako, portalas „Kas vyksta Kaune“ susisiekė su projekto vykdytojo „Citus“ Komunikacijos ir prekės ženklo vadovu Rytu Stalnioniu, kuris teigė, jog takas niekur nedingo, nes jo niekada ir nebuvo.
„Turime pastebėti, kad akylas kaunietis klausime įvėlė vieną fakto klaidą: vedimo takas, skirtas asmenimis, turintiems regos negalią, toks, koks nufotografuotas šiandien ryte, buvo nuo pat jo įrengimo.
Su projekto „Radio City by CITUS“ darbais tai neturi nieko bendro: projekto apimtyje yra atkuriama sugadinta kietoji danga stovėjimo aikštelėje klojant trinkeles, bet nekeičiant jos dydžio, formos ar kitų parametrų – tik esamų bortelių ribose“, – situaciją paaiškino R. Stalnionis ir pateikė šiek tiek daugiau informacijos apie šios miesto teritorijos tvarkymo istoriją.
„Google“ įamžino tako atsiradimą
Anot atstovo atsiųstų „Google maps“ nuotraukų, kurios darytos 2012, 2014, 2018, 2019 ir 2021 metais, galima pastebėti, jog minimas, regos negalią turintiems asmenims skirtas, takas ir buvo nutiestas tik iki automobilių stovėjimo aikštelės.
„Laimingo atsitiktinumo dėka, „Google Street View“ automobilis, fiksuojantis vaizdus, pro minimą vietą (Žemaičių g. ir Savanorių pr. sankryžą) važiavo kaip tik tuo metu, kai buvo įrengiamas šaligatvis (stovėjimo aikštelė nebuvo tvarkyta dar ilgiau), todėl žinome labai tiksliai, kada ir kaip tai vyko.
Dangos buvo įrengiamos 2018 m. rugpjūčio mėn., tai darė įmonė „Autokausta“. Tuo metu mūsų įmonių grupė buvo vos prieš 1–2 mėn. įsigijusi buvusios radijo gamyklos „Banga“ patalpas, o rekonstrukcijos darbai prasidėjo dar po dvejų metų – 2020 m. vasarą“, – apibendrintą sankryžos tvarkymo istoriją nupasakojo R. Stalnionis.
Dar senesnėse „Google Street View“ nuotraukose matyti, jog prieš šaligatvio rekonstrukciją, tako, skirto regos negalią turintiems asmenims, iš viso nebuvo. Anot jo, po tako įrengimo darbų, neregiams skirta atkarpa buvo tokia, kokią ją galima matyti ir šiandien – gabalėlis nuo sankryžos iki automobilių stovėjimo aikštelės ir gabalėlis kitame gale, nuo aikštelės iki įvažiavimo į kiemą.
„Autokausta“ takelio neįrenginėjo
Susisiekus su UAB „Autokausta“ Kelių statybos projektų vadovu Justinu Jasiulevičiumi, šis informavo, jog „Google Street View“ nuotraukose užfiksuoti darbininkai galutinio tako, matomo šiai dienai, neįrenginėjo.
„2018 metais, kaip matosi iš nuotraukos, o taip pat iš „Google Street View“ vaizdo 2018 – 2019 metais, Savanorių prospekte šaligatvis (ne Žemaičių g.) buvo išklotas trinkelėmis, kurias ir klojome. 2021 metais jau matome plyteles, kadangi vėlesnius darbus atlikinėjo ne UAB „Autokausta“, tai daugiau pakomentuoti ir negalėtume“, – paaiškino J. Jasiulevičius.
Anot Kauno savivaldybės atstovų, „Žemaičių g. darbus atliko „Kauno tiltai“, Savanorių pr. įmonė „Autokausta“.
Savivaldybė pasikalbėjo su rangovu
Situaciją taip pat pakomentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
„Rekonstruojant Žemaičių gatvę įrengtas 3 metrų pločio šaligatvis su, regėjimo negalią turintiems žmonėms skirta, vedimo sistema iki aikštelės ribų. Rangovai, vykdydami aikštelės remonto darbus, šaligatvio nesusiaurino. Tačiau įrengė nužemintą bortą ribojantį aikštelę ir šaligatvį. Siekiant rasti geriausią sprendimą miestiečių labui, rangovas įsipareigojo per 2 savaites įrengti papildomai taktilinį trinkelių paviršių žmonėms su specialiais poreikiais.
Taip pat įsipareigojo infrastruktūros priemonėmis užtikrinti, kad automobiliai, kurie bus parkuojami suremontuotoje aikštelėje, neužtvertų šaligatvio ir leistų pėstiesiems judėti laisvai“, – teigė A. Pakalniškis.
Projekto „Radio City by CITUS“ plėtotojas patvirtino, jog „gavo miesto prašymą ir sutiko savo lėšomis pratęsti taktilinių trinkelių taką iki gretimo įvažiavimo ir įrengti kitas priemones, reikalingas sklandžiam pėsčiųjų judėjimui“.
Taktilinis takas reikalingas tik dvejais atvejais
Įsakyme dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinime, 73 dalis išdėstyta taip: „Kiekviena bortelio nuožulna privalo turėti 560 – 610 mm pločio taktilinę dėmesį atkreipiančią struktūrą, kuri įrengiama per visą nuožulnos plotį, 300 – 320 mm atstumu nuo įžengimo į važiuojamąją gatvės (kelio) dalį“.
Taip pat numatyti reikalavimai taktilinio tako įrengimui prie viešojo susisiekimo stotelių peronų. 82 dalis išdėstyta taip: „Per visą viešojo susisiekimo stotelių peronų (aikštelių) ilgį įrengiama 540 – 600 mm pločio taktilinė dėmesį atkreipianti struktūra, kuri nuo važiuojamosios dalies ar šaligatvio borto atitraukiama 300 mm. Peronų (aikštelių) pradžioje ir pabaigoje statmenai taktilinei dėmesį atkreipiančiai struktūrai per visą šaligatvio plotį įrengiama 540 – 600 mm pločio taktilinė dėmesį atkreipianti struktūra“.
Skaitytojo atsiųstose nuotraukose matyti, jog stovėjimo aikštelės krašte esantys borteliai neturi nužulnumo, tad, pagal minėtą įsakymą, taktilinio tako žymėjimo įrengti nebūtina.
