Skiepijimo mažėjimas signalizuoja apie rizikas sugrįžti kai kurioms ligoms, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tuo metu epidemiologė Daiva Razmuvienė pabrėžia, kad didžiausią susirūpinimą ir grėsmę kelia tymai bei raudonukė.
„Šią savaitę visoje Europoje politikos formuotojai, tie, kurie rūpinasi sveikata, minime imunizacijos savaitę ir yra puiki proga pasižiūrėti, kur mes esame. Priminsiu, kad Lietuvoje mes turime skiepų kalendoriuje 14 skiepų“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Dulkys.
„Ką matome, kad tik pora skiepų, kur yra augimas, o visais kitais atžvilgiais arba rezultatas tas pats arba yra mažėjimas. Mažėjimas yra tam tikras signalizuojantis, turintis raudonų lempučių vaizdo, nes yra ir 5-10- proc. punktų, tai signalizuoja, kad galima pereiti į rizikos zoną, gali sugrįžti kai kurios ligos“, – teigė ministras.
Anot jo, įprasta, kad daugelį dalykų bandoma nurašyti COVID-19 pandemijos laikotarpiui, tačiau esamos tendencijos ir skiepų dinamika atspindi pastaruosius dešimt metų ir pandemija „nėra kažkokia pagrindinė priežastis“.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad skiepijimo apimčių mažėjimo lūžis stebimas nuo 2010 metų, tačiau priežastys nežinomos.
Skiepijimo apimtys mažėja
Pasak specialistės, vaikus skiepijant nuo 14 infekcijų pernai tik dviejose pozicijose skiepijimo apimtys išaugo apie pora procentinių punktų, tai skiepai nuo rotavirusinės infekcijos ir hepatito B.
Kitų 12 skiepų statistika išliko panaši arba nukrito iki dviejų procentų.
„Didžiausia grėsmę, susirūpinimą kelia būtent tymai, raudonukė, parotitas-kiaulytė, kai vaikai skiepijami dukart gyvenime – iki dvejų metų ir 6-7 metų. Ši pozicija sumažėjo. 2021 buvo nieko gero – 88,5 proc., praėjusiais metais sumažėjo dviem procentais abiejose amžiaus grupėse“, – sakė D. Razmuvienė.
Anot jos, norint suvaldyti tymų, raudonukės plitimą reikia pasiekti 95 proc. skiepijimo apimtis, tuomet virusą galima imobilizuoti, kad jis toliau neplistų.
D. Razmuvienės teigimu, dar pernai kai kuriose savivaldybėse minėtos apimtys buvo išlaikytos, tačiau šiemet tokių vadinamųjų „žalių“ savivaldybių su pasiektais rodikliais nebeliko. Nuo tymų, raudonukės bei parotito neskiepytų vaikų pernai padaugėjo beveik visose savivaldybėse.
„Reta savivaldybė iš 60, maždaug 30 procentų, kur siekia apimtys apie 95 – 94 procentus. Situacija blogesnė per vienerius metus, dėl to lieka neskiepytų vaikų“, – sakė gydytoja.
Anot jos, 2005 metais nuo minėtų ligų skiepijimo apimtys siekė 97 proc., tačiau nuo 2010 metų „įvyko koks tai tektoninis lūžis“. D. Razmuvienės teigimu, nuo tymų, raudonukės bei tymų nepaskiepytų dvimečių vaikų liko virš 3 tūkst., o 6-7 metų amžiaus grupėje dar daugiau.
Ligos fiksuojamos dažniau
Mažėjant besiskiepijančių, stebima ir daugiau sergančiųjų. Pernai fiksuota 11 parotito-kiaulytės atvejų, sirgo septyni vaikai, keturi suaugę.
Raudonuke gruodį susirgo nėščia moteris, šiemet vasarį – metukų vaikas.
„Nuo 2008 iki 2018 metų turėjome penkis raudonukės atvejus, o dabar per tris mėnesius – du atvejus. Įsibėgėja, gerokai virusai kelia galvą. Tymų pernai nebuvo, šiemet yra“, – sakė D. Razmuvienė.
Anot D. Razmuvienės, ypatingai sunkias vėžines ligas sukelia ir žmogaus papilomos virusas (ŽPV), plintantis lytiniu keliu. Lietuvoje mergaitės nuo ŽPV skiepijamos nuo 2016 metų, o nuo šių metų vasario ir berniukai.
„Skiepijimo apimtys mergaičių – 60 proc. Penki metai kaip skiepijami, norėtųsi, kad skiepijimo apimtys būtų kaip Skandinavijos šalyse, Suomija pamiršo kas tai yra gimdos kaklelio vėžys“, – sakė gydytoja.
Jos teigimu, ŽPV skiepijimo apimtimis išsiskiria Alytaus savivaldybė, kur rodiklis tarp 12 metų vaikų siekia 93 proc., tuo metu Lietuvoje vidurkis siekia 71,7 proc.
Pusė tėvų skiepyti nuo tymų atsisako
D. Razmuvienės teigimu, duomenys iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų parodė, kad apie 47 proc. tėvų atsisako skiepyti vakcina nuo tymų, raudonukės bei parotito.
Pasak gydytojos, nors tėvai dažnu atveju sulaukia skambučio, laiško ar žinutės iš gydymo įstaigos, kas penktas tiesiog neatveda vaiko skiepui.
„Vaikai kaupiasi į tokią grupę vaikų, kuriems pati pavojingiausia bet kuri infekcija, ne tik virusinė, bet ir bakterinė. Jų didžiausias skaičius, grėsmė jiems susirgti ir artimiesiems“, – teigė D. Razmuvienė.
Ji priminė, kad iki skiepų įvedimo visuomenėje sergamumo tymais rodikliai siekė dešimtis tūkstančių, ir būtent skiepai leido suvaldyti šią ligą beveik 100 procentų.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjos Ginretos Megelinskienės, pernai ministerijos užsakymu vykdyta apklausa, kuria siekta išsiaiškinti skiepų atsisakymo priežastis. Apklausoje dalyvavo 1500 respondentų – tėvų, kurie augina vaikus iki septynerių metų.
„Apibendrinant, pagrindinės priežastys neskiepytų vaikų – dėl galimo šalutinio skiepų poveikio, kaip mano gyventojai, trūksta patikimos informacijos apie vakcinas, netiki vakcinų veiksmingumu“, – sakė patarėja.
Motyvuoja gydytojo paskatinimas
G. Megelinskienės teigimu, apklausa parodė, kad dalis tėvų nurodė skiepiję vaikus tik kai kuriomis iš 14 kalendoriuje privalomų vakcinų. Tarp priežasčių tėvai nurodę tikintys, kad pasirinkta vakcina gali apsaugoti (44 proc.) taip pat, kad ją rekomendavo sveikatos priežiūros specialistas (42 proc.), tikėjimas, kad vakcina yra saugi (35 proc.).
Absoliuti dauguma pagrindiniu informacijos šaltiniu apie vakcinas nurodo sveikatos priežiūros specialistą, interneto portalus bei draugus, šeimą.
Priimti sprendimą skiepytis žmonėms įtakos turėtų šeimos gydytojo aktyvesnis paskatinimas (60 proc.), moksliškai pagrįstos informacijos apie vakcinų saugumą platinimas internete, ugdymo įstaigose, pažįstamo sveikatos priežiūros specialisto rekomendacija. G. Megelinskienė pabrėžė, kad medikai atlieka didelį vaidmenį apsisprendime skiepytis.
Anot patarėjos, siekiant didinti šalyje imunizacijos rodiklius, ketinama atnaujinti skiepų platformą. NSVC rengiama informacija apie vakcinas.
Skiepais valdomų ligų platformoje būtų pateikiama visa informacija, atsakoma į gyventojų klausimus, paneigiama dezinformacija, vykdoma gerųjų praktikų sklaida. Siekiant padidinti vakcinacijos rodiklius planuojami susitikimai su gyventojais savivaldybėse, kur mažiausios skiepijimo aprėptys.
G. Megelinskienės teigimu, planuojama skaitmenizuoti procesus vadovaujantis gerąja COVID-19 patirtimi, kuomet buvo sukurta švieslentė epidemiologinei situacijai stebėti.
Stinga informacijos
Planuojama, kad ir kitų ligų rodikliai galėtų būti atspindėti švieslentėje duomenis rengiant kartu su Valstybės duomenų agentūra, taip pat sudarant galimybę registruotis skiepams iš anksto.
Ketinama vykdyti mokymus sveikatos priežiūros specialistams, kurie atlieka didelį vaidmenį apsisprendime dėl vakcinacijos.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojas dr. Kazys Simanauskas teigia, kad nesiskiepijimo problema siekia 18 amžių, kai atsirado pirmosios vakcinos. Tuomet ėmė vykti ir antivakcininiai judėjimai.
2010 metais antivakcinacija ėmė stiprėti. Tai pastebima daugelyje šalių, tarp jų ir JAV.
„Viena priežasčių – informacijos stoka. Keistai atrodo, gyvename amžiuje, kai informaciją galime rasti visur – telefone, internete, bet yra informacijos stoka. Tėvai neturi galimybės gauti reikiamos informacijos“, – teigė gydytojas.
Anot jo, įtakos turi neteisingai pateikta informacija, taip pat galvojimas, kad kai kurios ligos yra suvaldytos ir nebekelia pavojaus.
„Lygiai prieš dešimt metų buvo tymų protrūkis, 35 atvejai Lietuvoj. Tie atvejai atsitiko žmonėms, kurie buvo nevakcinuoti“, – sakė K. Simanauskas.
Anot jo, nereikia pamiršti, kad nors gyvename tarp daugumoje paskiepytų žmonių, tačiau keliaujame ir ligos niekur nedingsta.
