Viešuosius ir privačius interesus supainiojęs finansų viceministras Gediminas Norkūnas traukiasi iš pareigų, ketvirtadienį pranešė Finansų ministerija. Paskutinė jo darbo diena bus balandžio 28-oji.
„Įvertinęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo motyvus ir plečiamąjį Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo aiškinimą, nusprendžiau trauktis iš užimamų pareigų. Pripažįstu, kad padariau klaidų pildydamas deklaraciją, todėl nenoriu toliau kelti kredibilumo abejonių ir diskredituoti visos Finansų ministerijos dėl asmeninio suklydimo, – pranešime sakė G. Norkūnas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako kelianti aukščiausius politinės kultūros ir etikos standartus, todėl G. Norkūno sprendimas pasitraukti yra būtent atsakomybės už klaidas prisiėmimas.
„Esu dėkinga Gediminui už darbą tiek kuruojant Biudžeto, Valstybės turto valdymo ir Valstybės iždo departamentus, tiek pasitelkus patirtį ir žinias energetikos sektoriuje prisidedant prie globalios energetinės krizės sprendimų įgyvendinimo, tiek ir kuravus didžiausią Lietuvos energetikos įmonę“, – pranešimė sakė ministrė.
G. Norkūnas teigė nesutinkantis su VTEK išaiškinimu – dėl sprendimų „Ignitis grupės“ atžvilgiu jis esąs ramus, nes niekada nedalyvavo rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su grupės pelnu bei dividendais, taip pat niekada su tuo susijusių neteikė pasiūlymų.
„Einant viceministro pareigas mano asmeniniai interesai niekada neturėjo viršenybės prieš valstybės interesus“, – pabrėžė G. Norkūnas.
Viceministro teigimu, VTEK savo sprendime privačius interesus išplėtė iki „finansinės naudos įgijimo perspektyvų“ ir net nebandė pagrįsti, kuo jos išvardinti sprendimai yra susiję su smulkiojo akcininko privačiais interesais. Pasak jo, VTEK tiesiog ištraukė iš konteksto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutarties ištrauką, jog „nebūtina nustatinėti, ar iš atitinkamų sprendimų jis turėjo ir asmeninės naudos“, ir konstatavo, kad dalyvavimas bet kokiuose su įmone susijusiuose sprendimuose yra susijęs su privačiais interesais.
„Vadinasi, valstybės valdomų įmonių akcijų turėjimas neleidžia dirbti valstybės tarnyboje, kadangi viskas yra susiję su privačiais interesais, o tokių akcijų turėjimas – baudžiamas“, – teigė G. Norkūnas.
Jo teigimu, VTEK išaiškinime suponuojama, kad valstybės valdomų įmonių akcijų turėjimas yra pažeidimas, nors, pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymas leidžia tokių įmonių vadovams akcijų turėti. Tuo metu remiantis VTEK logika akcijų turintys vadovai negali dalyvauti priimant bet kokius su įmone susijusius sprendimus, nes visi jie susiję su jų asmeniniu interesu.
G. Norkūnas taip pat atkreipia dėmesį į viešumoje kilusius klausimus dėl jo gautų dividendų sumos – per dvejus su puse metų viceministras iš bendrovės gavo 1282 eurus dividendų.
Viceministras pripažįsta, jog susiklosčiusi situacija tik gilina priešpriešą tarp Prezidentūros ir Vyriausybės, o tai trukdo bendram konstruktyviam aukščiausių institucijų darbui Lietuvos labui, todėl priimtas sprendimas pasitraukti iš užimamų pareigų.
Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę sakė, kad sprendimą dėl G. Norkūno turi priimti finansų ministrė.
Tai, kad G. Norkūnas pažeidė įstatymą, praėjusį trečiadienį paskelbė VTEK. Ji nusprendė, kad valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ akcijų turintis G. Norkūnas neišvengė interesų konflikto priimdamas sprendimus dėl grupės veiklos, be to, netinkamai deklaravo interesus.
Po šio sprendimo apie viceministro atsistatydinimą užsiminė Prezidentūra, G. Norkūną trauktis ragino Seimo opozicija.
Pats G. Norkūnas BNS anksčiau teigė, kad pirmiausia nori susipažinti su komisijos argumentais ir tuomet tarsis su ministre G. Skaiste.
