Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Seimui priimant žaliųjų akcizų paketą nebloginti žemdirbių sąlygų įsigyjant pigesnio „žaliojo“ bei šildymui skirto „raudonojo“ dyzelino.
Komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė naujausiam Aplinkos ministerijos siūlymui šių dviejų rūšių kurui nustatyti vienodus akcizus – 60 eurų už 1 tūkst. litų. Toks akcizas dabar galioja žaliajam dyzelinui.
Dabar šildymui skirtam vadinamajam „raudonajam“ gazoliui, arba buitiniam krosnių kurui taikomas 21,14 euro už 1 tūkst. litrų akcizas. Aplinkos ministerija anksčiau siūlė nustatyti 140 eurų, o vėliau – dar didesnį akcizą, tačiau dabar šio siūlymo atsisakė.
„Siūlytume taikyti tą patį akcizą „raudonajam“ dyzelinui – daugmaž kaip Lenkijoje ir Latvija turi bei siūlome „raudonojo“ ir žaliojo dyzelino suvienodinti tarifus – 60 eurų už 1 tūkst. litų“, – komitete sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak jo, dėl to „raudonojo“ dyzelino vartotojai nepatirtų kainų šoko: „Kainų šoko nepatirtų – būtų 3,9 cento plius PVM. Tiek akcizas didėtų kitais metais“.
Komitetas, be to, pritarė Andriaus Palionio siūlymui neįvesti žemės ūkiui skirto pigesnio dyzelino lubų. Ministerijos pakete siūlyta nustatyti 100 tūkst. litrų lubas, o vėliau jas sumažinti iki 50 tūkst. litrų.
„Yra nustatyta tvarka, kaip skirstomas žaliasis dyzelinas pagal dirbamus laukus ir ūkio veiklos sritį – ar tai gyvulininkyste, ar grūdų auginimu užsiimantis ūkis, ar mišrus. Pavyzdžiui, dyzelino kvotos dabar gali būti nustatomos pagal bičių šeimų kiekį. Norėtųsi, kad ta koncepcija išliktų ir toliau“, – teigė A. Palionis.
Jis pabrėžė, kad „raudonojo“ dyzelino branginimas ir kvotos žaliajam kurui pablogintų ūkininkų padėtį: „Jeigu ribosime žaliojo kuro kvotas, prarasime konkurencijos sąlygas su kitais Europos ūkiais“.
A. Palionis, be kita ko, siūlė įvertinti geopolitinius aspektus ir pabrėžė, kad Prancūzija žemės ūkį pripažino ypač svarbiu sektoriumi, kad valstybė apsirūpintų maistu.
S. Gentvilas sako, kad pakeitimai paliestų tik stambiausius ūkininkus ir žemės ūkio bendroves.
„Paliestų 0,2 proc. visų žaliojo dyzelino vartotojų“, – komitete teigė S. Gentvilas.
Šiuos siūlymus dar vertins Seimas, svarstydamas visą žaliųjų akcizų paketą.
Pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento vadovas Tomas Garuolis siūlė žaliuosius mokesčius įtraukti į Vyriausybės mokesčių pertvarką, o Verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas siūlė anglies dioksido (CO2) dedamąją taikyti ir „raudonajam“ dyzelinui.
S. Gentvilas tvirtino, kad CO2 dedamoji „raudonajam“ dyzelinui bus taikoma, bet ji turės labai mažai įtakos.
Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė siūlymui į akcizų tarifus nuo 2025 metų įskaičiuoti CO2 dedamąją – tai yra tarifo dalis eurais. Pavyzdžiui, 1 tūkst. litrų benzino šis mokestis 2025 metais siektų 24 eurus ir kasmet didėtų po 24 eurus, kol 2030 metais pasiektų 144 eurus.
Dabar dyzelino kainoje akcizas siekia 62 centus. Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė posėdyje trečiadienį sakė, kad Seimui priėmus pataisas 2024 metais akcizas didėtų 4,6 cento, 2025-aisiais – 11,4 cento, o kartu su tais metais įsigaliosiančia CO2 dedamąja – 14,6 cento.
Pasak jos, akcizo didėjimo įtaka vidutinei metinei infliacijai siektų 0,1 procentinio punkto, o su dedamąja – 0,3 punkto.
Tuo metu dėl CO2 dedamosios benzinas ir dyzelinas 2025 metais brangtų 2-3 centais, 2026 metais – maždaug po 5 centus, 2028 metais – po 10 centų, o 2030 metais – 14-16 centų, tačiau tais metais dedamoji galėtų būti ir didesnė, jeigu Lietuvai tektų įsigyti daugiau apyvartinių taršos leidimų (ATL), nepavykus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinti iki numatytos ribos statybų ir transporto sektoriuose.
Tokiu atveju benzinas ir dyzelinas brangtų 19-21 centu, jeigu ATL už toną anglies dioksido siektų 80 eurų.
Dedamoji taip pat būtų taikoma žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, o nebūtų taikoma šildymui skirtam kurui arba kai kuriais atvejais variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais.
Komitetas, be to, pritarė siūlymams atsisakyti akcizų lengvatų, didinti akcizų tarifus taršioms kuro rūšims. Pavyzdžiui buitiniams vartotojams būtų taikomas 0,5 euro už vieną megavatvalandę gamtinių dujų akcizas.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė BNS yra sakęs, kad pataisos turėtų būti priimtos iki Seimo vasaros atostogų, kad liktų pusmetis verslui pasiruošti iki naujų tarifų įsigaliojimo.
Pasak M. Lingės, žaliojo kurso paketas yra svarbus Lietuvai siekiant gauti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšas, kurios dabar yra įšaldytos, nes Lietuva neįvykdė dviejų įsipareigojimų, įskaitant aplinkosaugos mokesčius.
Finansų viceministrė yra sakiusi, kad dėl lengvatos žaliajam žemdirbių kurui biudžetas netenka 92 mln. eurų akcizų pajamų. 2020-2021 metams leidimą įsigyti tokį dyzeliną yra gavę 126 tūkst. ūkininkų.
Pirmieji siūlymai iš žaliosios mokesčių pertvarkos paketo Seimui buvo pateikti 2021 metų gruodį.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
