Penktadienio rytą veidrodžiais sutviskėjo Muravos sankryža. Į Kauną atvykstančius svečius ar namo grįžtančius kauniečius iš tolo pasitinka miesto simbolis – Tauras.
Apie pradėtą statyti naują Kauno akcentą naujienų portalas „Kas vyksta Kaune” jau informavo vakar. Kauniečiai įamžino vos tik pradėtą statyti Taurą.
Kaip vakar portalui teigė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas, skulptūra kol kas nėra pabaigta montuoti. Netrukus kompoziciją papildys ir specialiai apšviestas daugiau kaip metro aukščio užrašas „KAUNAS” iš matinio nerūdijančio plieno.
Apie 7 metrų aukščio skulptūros autorius – Tadas Vosylius. Kaip nurodė S. Rimas, pagal programą „Kauno akcentai“ įgyvendinamam projektui skirta 176 tūkst. eurų iš miesto biudžeto.
Kodėl Kauno herbe pavaizduotas tauras su kryžiumi tarp ragų?
Kaunas – vienintelis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, kurio heraldikos ištakos siekia XV a. pradžią, Vytauto valdymo laikus. Seniausieji miesto antspaudai – vieninteliai ikonografijos šaltiniai, leidžiantys spręsti apie herbą.
Pirmasis antspaudas, simbolizuojantis ir Kauno miesto savivaldos atsiradimą, buvo sukurtas apie 1400 metus.
Tauras – vienas iš labiausiai garbintų laukinių gyvūnų Lietuvoje. Juos paprastai galėjo medžioti tik kunigaikščiai. Mūsų krašte jis tapo jėgos, garbės ir taurumo simboliu. Apie taurą su tarp ragų esančiu kryžiumi byloja senovės lietuvių legenda.
Legendoje apie taurą pasakojama, kad Lietuvos kunigaikščiui ir jo kariaunai vienos medžioklės metu pavyko sumedžioti girių valdovą ypatingoje vietoje – miško tankumyne Nemuno ir Neries upių santakoje.
Žvėris buvo pervertas ragotine (ietis, skirta stambiems gyvūnams medžioti). Tačiau medžiotojai tarp sužeisto tauro ragų pastebėjo kyšantį iš medžio šakų sukryžiuotą kryžių. Išsigandę dievų rūstybės lietuviai nusprendė žvėrį paaukoti. Santakoje sukrovė didžiulį ąžuolų laužą ir kaip auką dievams sudegino žvėrių karalių. Toje vietoje ir buvo pastatyta Kauno pilis.
Kaune atsiras daugiau akcentų
Pagal programą „Kauno akcentai“ iš miesto biudžeto bus apmokėta ir daugiau miesto simbolių. Kaune atsiras paminklas Lietuvos policijai „Ginti. Saugoti. Padėti“ – jam skirta 100 tūkst. eurų.
Už daugiau nei 18 tūkst. eurų nušvis Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčia bei už 15 tūkst. eurų bus apšviestas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Vytauto prospekte.
Šiais metais Muzikinio teatro sodelyje jau atidengtas ir Kauno miesto garbės piliečio prof. Petro Bingelio biustas. P. Bingelio įamžinimui iš miesto biudžeto lėšų skirta beveik 35 tūkst. eurų.
Daugiau „Kauno akcentų“ čia.
