Kauno pakraštyje įsikūrę kauniečiai jau kelis mėnesius kovoja su atsivėrusia smegduobe po jų įvažiavimu į kiemą. Šeima nebegali naudotis vienu iš automobilių, nes tiesiog negali įveikti įdaubos, o kitą automobilį tenka statyti ant gatvės ir su mažais vaikais pėdinti namo pro duobę. Moters teigimu, bėda žinoma jau ne pirmą mėnesį, tačiau atsakingos institucijos nesiima veiksmų. UAB „Kauno vandenys“ tikina, jog problema žinoma, o darbai bus pradėti artimiausiu metu.
„Gyvename Kauno mieste, bet atrodo, kad kažkokiam vienkiemy, kur nieks pasiekti negali. Eina palei mūsų namus po žeme storas kanalizacijos vamzdis valdiškas, bet su juo išvien problemos kyla. Pas kaimynus jau bent keturis kartus buvo atsivėrusi smegduobė, net namo kampas ant jos stovėjo, o dabar šitą džiaugsmą ir mes turime ir negalime normaliai patekti į savo namus“, – apie netikėtai užklupusią bėdą pasakojo Skirvytės gatvės gyventoja.
Anot moters, smegduobė jų gatvėje atsirado dar rudenį, kai trūko minėtas vamzdis, tačiau darbininkai patikino, jog bėda bus sutvarkyta, nes laimėtas konkursas, rangovai jau ruošia techniką ir bėdų daugiau nekils. Deja, kaunietei teko nusivilti.
Smegduobė tik didėja, tvora krenta, jau kelias dienas neįmanoma įvažiuoti su mašina į kiemą. Turiu mažą vaiką ir reikia važiuoti į darželį, parduotuvę, o kaip su maišais ir vaiku grįžti namo? Tenka automobilį palikti ant gatvės, nes negalim patekti į savo kiemą. Vyro automobilis liko kieme ir negali išvažiuoti, tai tenka naudotis tik vienu, tai tikrai sukelia nemalonumų“, – apie kilusias problemas pasakojo moteris.
Smegduobė šalia namų tik didėja, o darbų pradžios nematyti. Kauniečiams tenka laukti kol kas atveš kuo užpilti duobę, jog būtų galima pravažiuoti ar praeiti pro augančią duobę. Problemą turi ne viena kauniečių šeima, o ištisa gatvė, kurioje trūko kanalizacijos vamzdis po žeme.
„Pradėjo atskilinėti žemė prie namo ir prie valdiškos žemės, eina link namo. Kreipėmės rudenį, kai ta smegduobė tik atsirado ir dabar vėl kreipėmės, bet nieks nevyksta. Pas kaimynus irgi atsidarė smegduobė. Jos atsiradinėja visoj trasoj, nes po žeme tas vamzdis eina gal 5-6 metrai žemyn ir iš jo bėga vanduo, skalauja žemę ir ši sukrenta“, – pasakojo ji.
Anot moters, šeima per paskutinius pusę metų patyrė ir nemažai nuostolių, nes dėl sėdančios žemės, atsiveriančių duobių yra gadinamas jų turtas.
„Pas mus nuosavas namas, tvora, elektroniniai vartai išsiklaipę, varteliai iš viso neatsidaro. Pas kaimynus net vanduo vonioje burbuliuoja, rūsį užpila, nes nieko nieks nedaro. Sako rangovų ieško, bet nieko nedaro. Žada, bet nedaro. Net ne rajone gyvenam, pačiam Kauno mieste, o atrodo kad vienkiemis kažkoks. Ar čia normalu?“ – piktinosi kaunietė.
Susisiekus su UAB „Kauno vandenys“ Viešųjų ryšių specialiste Vaida Bytaute, ji aiškino, jog problema žinoma, tačiau dėl nenumatytų nesklandumų jos išspręsti anksčiau nepavyko. Dabar darbai numatyti jau po savaitės ar dviejų.
„Problema bendrovei žinoma. Apie 4.5 metrų gylyje yra sulūžusi buitinių nuotekų tinklo dalis. Buvo vykdomas viešųjų pirkimų procedūros, tačiau rangovas gruodžio mėnesį atsisakė vykdyti darbus betranšėju metodu. Teko vėl skelbti viešuosius pirkimus, pirkti darbus, todėl tvarkymo data ir nusikėlė. Labai atsiprašome gyventojų už nepatogumus, tačiau tikimės, kad jau po savaitės ar dviejų turėtų bėda būti išspręsta“, – paaiškino V. Bytautė.
Pasiteiravus, ar gyventojai gali tikėtis žalos atlyginimo už tai, jog dėl taip ilgai užsitęsusių tvarkymo darbų buvo apgadintas jų turtas, UAB „Kauno vandenys“ atstovė informavo, kad kompensacijos tikėtis neverta, nes gyventojų tvoros ir vartai yra pastatyti nelegaliai, be susitarimo.
„Tvoros ir vartai gyventojų yra įrengti tinklo apsaugos zonoje ir su bendrove jie nėra sutarti, o nesuderinus tokių statybų su tinklo statytoju – statybos yra draudžiamos. Vadinasi gyventojai šiuos statinius įsirengė nelegaliai, todėl kompensacijos tikėtis nevertėtų“, – teigė V. Bytautė.
Ji nurodė, jog pagal XIII-2166 Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, III skyriaus 42str. – vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonų dydis 5 punktu – Vandens tiekimo bokštų, vandens ir nuotekų siurblinių, nuotekų rezervuarų apsaugos zona – 10 metrų pločio žemės juosta aplink šių statinių ar įrenginių išorines ribas.
