Kauno savivaldybės biudžetui prieš kadencijos pabaigą politikai numato užkrauti dar vieną skolą

Kandidatas į Kauno miesto merus/ KMS nuotr.

Kol kažkas aiškinasi, kokią konkrečiai išliekamąją naudą gavo kauniečiai, įgyvendinus Europinės sostinės projektą, vien Kauno savivaldybei kainavusį per 9 mln. eurų, savo ketverių metų kadenciją baigianti miesto taryba vasario pradžioje numato svarstyti, ar imti dar vieną paskolą investiciniams projektams įgyvendinti. Ketinama skolintis 7,88 mln. eurų. Ilgalaikė paskola, gauta laikantis teisės aktuose nustatytų skolinimosi limitų, būtų panaudojama investiciniams projektams, numatytiems Kauno miesto savivaldybės 2023-2025 metų strateginiame veiklos plane, įgyvendinti.

Tarybos projekto rengėjų aiškinimu, Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatyta, kad savivaldybės skola (pagal įsipareigojimo dokumentus, įskaitant paskolas, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet jomis neapsiribojant) negali viršyti 60 proc. nuo Įstatymo priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų (273 mln. 118 tūkst. eurų). Taip pat – ir 2022 metų savivaldybės biudžeto gautų pajamų, išskyrus pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio bei valstybės biudžeto dotacijas, sumos (76 mln. 339,5 tūkst. eurų).

Portalas „Kas vyksta Kaune“ kauniečiams jau yra paskelbęs, kad 2022 m. gruodžio 31 d. Kauno miesto savivaldybės skola pagal ilgalaikių paskolų sutartis siekė daugiau nei 62 mln. eurų.

Naują miesto tarybos sprendimo projektą lydinčiame ir šią savaitę viešai paskelbtame Aiškinamajame rašte miesto politikams paaiškinta, kad pagal Įstatymą 2023 metais leistina savivaldybės skola – 147 mln. 243,8 tūkst. eurų. Šiemet Kauno miesto savivaldybės metinė grynojo skolinimosi suma gali būti 22 mln. 385,2 tūkst. eurų. Šią sumą sudaro 7 mln. 882,4 tūkst. eurų 2023 metais pagal ilgalaikių paskolų sutartis grąžintini įsipareigojimai ir 14 mln. 502,8 tūkst. eurų – Finansų ministerijos apskaičiuotas savivaldybės biudžeto balanso cikliškumo dedamosios (komponentės) dydis.

Pažymėtina, jog, nepaisant praplėstų galimybių savivaldybėms lanksčiau papildomai skolintis ir ES lėšomis bendrai finansuojamiems projektams, dabar tam kredito paskolų rinkoje sąlygos nėra palankios. Kadangi metinės EURIBOR palūkanų normos šiuo metu siekia beveik 4 procentus. Bet ar šiaip žiūrėsi, ar kitaip, vis tiek pinigų trūksta atlikti tai, ką Kauno miesto savivaldybė kauniečiams suplanavo bei pažadėjo.

Kauno miesto savivaldybė šįmet ketina skolintis 7, 88 mln. eurų, o kita investiciniams projektams reikalinga lėšų dalis „numatyta savivaldybės biudžeto projekte iš kitų finansavimo šaltinių“. Skolintos lėšos bus skirtos Lengvosios atletikos maniežo projektavimui ir statybai (2, 85 mln.eur.), pastato – bendrabučio Lampėdžio g. 10, Kaune, atnaujinimui ir pritaikymui savarankiško gyvenimo namų ir savivaldybės būsto poreikiams (2,5 mln. eur.), taip pat – Ateities plento tęsinio nuo Palemono g. iki T. Masiulio g. tiesybai (2 mln. eur.) bei Mokslo ir technologijų populiarinimo centro Kaune sukūrimui (526,6 tūkst. eurų).

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA