Artimiausiame Kauno miesto tarybos posėdyje numatoma pakoreguoti gegužės 24-ąją priimtą sprendimą, kuriuo patvirtintas savivaldybės Paveldotvarkos programos lėšomis finansuojamų objektų sąrašas.
Jame neliks trijų statinių, nes tokį pageidavimą išreiškė jų savininkai. Bet iš sąrašo nenumatoma išbraukti objektų, kurių fasadų atnaujinimui jau ne pirmą kartą skiriamos Paveldotvarkos programos lėšos, tačiau realūs atnaujinimo darbai ten nevyksta. Pavyzdžiui, kaip Laisvės alėjoje iš vienos aukštosios mokyklos nupirktuose ir tapusiuose komerciniu turtu Pieno centro rūmuose, kurie šįmet išnuomoti privačiai mokyklai.
Sprendimo pakeitimu šįsyk tikimasi paspartinti Kauno senamiestyje ilgokai besitęsiantį Benediktinių vienuolyno komplekso atnaujinimo procesą. Todėl prie 2022 m. vienuolyno klebonijos pastato atnaujinimui (fasado tvarkybai) miesto savivaldybės skirtų 92 590 Eur papildomai pridedama 56 000 Eur nenumatytiems darbams, tad iš viso – 148 590 Eur.
Portalas „Kas vyksta Kaune” ne kartą rašė, kad Kauno miesto savivaldybės biudžeto pinigais per minimą programą mieste jau atnaujinta nemažai įvairių tarpukariu ar gerokai anksčiau iškilusių statinių. Biudžeto paramą paveldo statinių fasadų atnaujinimui gali gauti namų bendrijos, religinės bei kitos paskirties objektai. Taip pat neretai patenkinamos ir komercijai naudojamų pastatų (viešbučių, biurams nuomojamų ar gyvenamųjų patalpų) savininkų – įmonių ar pavienių asmenų paraiškos.
Programa, kaip šį pirmadienį žurnalistei pabrėžė Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas, yra numatyta ne asmenims, jos tikslas – savivaldybės lėšomis prisidėti prie kultūros vertybių atnaujinimo proceso. Nes miestą puošiančio paveldo išsaugojimas Kaune – ne vien jo savininkų rūpestis.
Pažymėtina, kad programos sumanytojai nėra numatę ribojimo gauti tokią paramą, tad galimybe ja pasinaudoti iki šiol yra susigundęs ne vienas šalies turtingiausiųjų sąraše esantis asmuo ar verslas, su kuriuo jis yra susijęs, ir kurių brangiai nupirktas ar iš anksčiau turimas tvarkytinas nekilnojamasis turtas dažniausiai Senamiestyje, Centre bei Žaliakalnyje.
Mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto lėšomis iš dalies finansuojant paveldo statinių fasadų tvarkybą, jų savininkų pajamų dydis nedaro jokios įtakos. Juk šiuo atveju finansinio parėmimo iš savivaldybės prašytojas – ne koks galo su galu nesuduriantis vargeta, kuriam pašalpa (gal vos šimtinė eurų) priklauso tik tuomet, kai savivaldybės tarnautojai išsiaiškina, kad jo turtas bei pajamos – apgailėtinos.
Tiesa, Paveldotvarkos programos lėšomis finansuotinų objektų sąraše šįsyk numatytas ir vienam iš jų anksčiau paskirtos pinigų sumos sumažinimas. Tikslinant sąrašą, gyvenamojo namo, E. Ožeškienės g. 5, tvarkybai skiriama 2022-aisiais 14 700 Eur (vietoje buvusių 22 500 Eur).
Anot Kultūros paveldo skyriaus vedėjo S. Rimo, šiuo atveju „finansavimas mažinamas valdytojo prašymu, atskiriant dalies darbų įgyvendinimą į kitą etapą”.
Būsimu miesto politikų sprendimu numatoma iš sąrašo išbraukti 3 objektus, esančius J. Jablonskio gatvėje, Karaliaus Mindaugo prospekte bei Laisvės alėjoje („Vilties” vaistinė), kurių valdytojų prašymu, yra nutraukiamos sutartys, galimai savininkams pritrūkus pastatų atnaujinimui reikalingų nuosavų lėšų.
Taip pat ketinama, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus pakeitimus, patikslinti bendrą 2022 m. Paveldotvarkos programos įgyvendinimui skiriamą pinigų sumą, – 1 mln. 918 tūkst. 888 eurus.
