Nuo lapkričio 1-osios norėdami atsiskaityti grynaisiais didesne suma nei 5 tūkst. Eur, to padaryti nebegalėsite – įsigalioja atsiskaitymo grynaisiais įstatymas. Verslo atstovai sako, kad tai apsunkins prekybą, ypatingai, kalbant apie automobilių sektorių, kai pinigų įskaitymo į sąskaitą gali tekti laukti kelias dienas.
Mato didelių spragų, apsunkins darbą
Kauno automobilių turguje apie 65 proc. parduodamų automobilių kainos svyruoja ties 5 tūkst. riba.
Ją peržengus, nuo kito mėnesio, turguje keisis pardavimo tvarka, įsigyjant brangesnius automobilius teks atlikti bankinį pavedimą.
Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujanis sako, kad nauja tvarka įneš sumaišties ir nors daliai pardavėjų atsiskaitymas pavedimu – patogu, kai kuriais atvejais tai bus sunkiai įgyvendinama.
„Apie 60 proc. pas mus automobilius įsigyja užsieniečiai. Ir čia bus didelė problema. Žmonės atvyks, išsirinks mašiną, padarys pavedimą ir ką? Mes turėsime laukti kol jis įkris, o žmogus kitą dieną atvyks ir žiūrėsime ar pinigai buvo pervesti, nes jam niekas neatiduos automobilio, kol neįkris pinigai, o jei dar savaitgalis…“, – situaciją aiškina jis.
Dar kebliau, kaip teigia, gali būti su pirkėjais iš Ukrainos, kurie pastaruoju metu buvo itin aktyvus dėl buvusių nuimtų muitų Ukrainoje.
„Jie nepadarys bankinio pavedimo, nes praktiškai nedirba bankų sistema. Jiems pirkti bus problema“, – sako direktorius.
Visgi jei nėra kitos išeities, paimti grynuosius, kaip aiškina ir VMI, verslininkai galės, tačiau apie tai patys turės informuoti VMI.
Galiausiai, pasak V. Naujanio, nauji ribojimai apsunkins prekybą, o jei, tarkime, automobilis kainuos šiek tiek daugiau nei 5 tūkst., jis neatmetantis, kad dėl tam tikrų mokėjimų tarp pirkėjo ir pardavėjo gali būti ir susitarta.
„Jeigu skirtumas bus keli šimtai, o pardavėjas labai norės parduoti, o pirkėjas – pirkti, jie nuėję į automobilį ir susitars. Ypač, jei skirtumas nedidelis. Svarbu, kad tiktų abiem“, – svarsto jis.
Bendrai, kaip tikina, su šiuo įstatymu ir yra užsimota būtent ant NT ir automobilių prekybos.
„Tačiau reiktų nepamiršti, kad tai – registruotas daiktas ir šiuo atveju „Regitra“ matys, kiek buvo mokėta“, – sako jis.
R. Tenio nuotr.
Didesnis poveikis – regionuose
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius tikino sutinkantis, kad rengiant šį įstatymo projektą vienas iš argumentų buvo, jog daug grynųjų pinigų galima matyti būtent NT rinkoje, statybų sektoriuje.
„Tai ir buvo viena priežasčių, kad reikia tokio ribojimo, bet kas liečia mūsų NT sektorių ir NT vystymą, pardavimą klientui iš įmonės, grynųjų pinigų čia niekada ir nebuvo. Vystytojai jau daugiau nei 10 m. neturi grynųjų pinigų apskaitos.
Jeigu žmonės NT ateidavo pirkti už grynuosius, jie būdavo nusiųsti į banką kitoje gatvės pusėje, jiems reikėdavo atsidaryti sąskaitą, daryti pavedimą. Bankas atlikdavo patikrą ir prevenciją.
Galima sakyti, kad didieji miestai pokyčių dėl atsiskaitymo grynaisiais nepajus, bet tikiu, jog mažesniuose miestuose, kur sumos mažesnės, statybos darbai ar net ir prekyba NT, buvo susiformavę tam tikri papročiai įsigyti turtą už grynuosius. Ypač, iš tokių sektorių, kaip žemės ūkis, kai žmogus ateidavo su grynaisiais“, – sakė jis.
„Regionuose pokyčių bus“, – galiausiai pabrėžė M. Statulevičius.
Neleis skaidyti sumų ar kitaip gudrauti
Redakcija primena, kad nuo lapkričio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatos, pagal kurias tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorius galės atlikti grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų sumos.
Pažymėtina, jog šiuo atveju yra vertinama ne vienos įmokos/dalies suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma, o jį sudarę asmenys neturi teisės dirbtinai skaidyti sandorio, taip siekiant išvengti nustatytų ribojimų.
Kaip teigė VMI, jei tarpusavio atsiskaitymai ar mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, atsiskaitymą bus galima atlikti grynaisiais pinigais.
Tokiu atveju atsiskaitymus ar mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo privalės apie tai pranešti VMI bei nurodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis.
Pranešti apie sandorio grynaisiais pinigais faktą asmuo turės per 10 dienų.
Buvo aiškinama, kad tikslią tvarką, dėl tokios informacijos teikimo VMI yra parengusi ir pateiks visuomenei bei suinteresuotoms institucijoms derinti artimiausiu metu.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
