Trys iš keturių Lietuvos gyventojų nepritaria mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektui, rodo trečiadienį LRT paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa.
Kaip nurodo tyrimą užsakiusi LRT, apklausos dalyvių buvo klausta, ar jie sutinka su Seime svarstomu projektu, kuriuo siūloma atsisakyti baudžiamosios atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą be tikslo jas platinti.
Apklausoje 45 proc. respondentų nurodė, kad visiškai nesutinka su dekriminalizavimo projektu, o dar 29 proc. pasirinko variantą „greičiau nesutinku“. 4 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad projektui visiškai pritaria, o 14 proc. teigė, kad greičiau pritaria. Likę 8 proc. respondentų arba į klausimą neatsakė, arba nurodė, kad neturi nuomonės.
Dekriminalizavimo projekto labiau linkusios nepalaikyti moterys – teigiamai apie projektą pasisakė 16 proc. apklaustų moterų, o 77 proc. jų buvo prieš. Tuo metu projektui pritariantys teigė 22 proc. vyrų, o 70 proc. jų sakė nepalaikantys dekriminalizavimo projekto.
Apklausa taip pat parodė, kad daugiausia palaikančiųjų baudžiamosios atsakomybės už mažą kiekį narkotinių medžiagų atsisakymą yra tarp jaunimo. Amžiaus grupėje nuo 18 iki 29 metų palankiai apie projektą pasisakė 35 proc. respondentų, prieš buvo 55 procentai. Žmonių, kurių amžius yra nuo 30 iki 49 metų grupėje, pritarimas jau mažesnis – dekriminalizavimui pritaria 25 proc. šios grupės atstovų, nepritaria 69 proc.
Mažiausias pritarimas dekriminalizavimui matyti 50 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje. Iš viso projektui pritaria 10 proc. šiai amžiaus grupei priklausančių žmonių, nepritaria 82 proc., likę neatsakė arba neturėjo nuomonės.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ liepos 12–28 dienomis. Asmeninio interviu metodu buvo apklaustas 1 021 pilnametis gyventojas.
Dekriminalizavimą painioja su legalizavimu
Žmonės nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimą painioja su legalizavimu, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Taip ji reagavo į trečiadienį LRT paskelbtą „Baltijos tyrimų“ apklausą.
„Aš manau, kad tai signalas ir įstatymo iniciatoriams, kad žmonės per dažnai supainioja dekriminalizavimą su legalizavimu, ir reikia labai aiškinti, apie ką kalbama, nes dekriminalizavimas yra tik grįžimas į situaciją, kuri Lietuvoje buvo iki 2017 metų“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė taip pat teigė, kad Lietuvai už nedidelio kiekio narkotikų laikymą vietoje administracinės atsakomybės pradėjus taikyti baudžiamąją situacija dėl priklausomybių nepagerėjo.
„Mes tiesiog esame tokioje padėtyje, kai laužomi gyvenimai dėl klaidos, ir tikrai manau, kad Lietuva turėtų grįžti į tų valstybių ilgą sąrašą, kur tokios problemos yra sprendžiamos baudomis, galimybėmis reabilitacijai, o ne siuntimu už grotų“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Seimas baigdamas pavasario sesiją ėmėsi siūlymo už nedidelį kiekį kanapių taikyti nebe baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Už nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimą tuomet balsavo valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijų atstovai bei didesnė dalis opozicinių socialdemokratų.
Svarstymas Seimo salėje numatomas rudens sesijos metu.
