Šiandien sueina savaitė, kai kauniečių mylimas kunigas egzorcistas Kęstutis Rugevičius jau nebekviečia į pamaldas Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje. 26 metus trukusi tarnystė baigėsi ir nuo šiol kunigas Kęstutis tikinčiųjų laukia kitur – jis paskirtas į Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebono pareigas.
Prisikėlimo bazilikoje trumpam prisėdame pasikalbėti.
Lyg kraustytis iš namų
Pirmiausiai pasiteiraujame apie pokyčius: liepos 31 d. kun. K. Rugevičius pradėjo darbuotis Prisikėlimo bazilikoje. Prieš tai nuo 1996 m. liepos tarnavo Vytauto Didžiojo bažnyčioje.
„Susigyveni su pokyčiais, apsipranti ir naujoji parapija tampa sava. Tai kaip kraustytis iš vienų namų į kitus po 26 metų. Natūralu, kad ir su bendruomene susigyvenai, buvo ryšiai, santykiai, tai normalu. (…) Mes, kunigai, turime paklusnumą vyskupui, einame ten, kur jis mus paskiria. Tad, viskas gerai“, – sakė kun. K. Rugevičius ir pridūrė, kad dar teks prisijaukinti didelę bažnyčią aukštomis lubomis, juk buvo pratęs prie jaukiosios, nedidukės Vytautinės.
Tačiau miesto dalis – sava, nes kunigas Kęstutis su tėvais bei dar 7 broliais ir seserimis gyveno Žaliakalnyje, netoli Kauno klinikų, mokėsi Kauno 22-oje vidurinėje mokykloje. Nuo vaikystės lankydavosi mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Aukštaičių g. 6).
Noras tapti kunigu – nuo paauglystės
Pašnekovas atviravo, kad apie kunigystės kelią pradėjo svarstyti dar paauglystėje. Jam buvo artima Eucharistijos bičiulių veikla. Galiausiai kunigystės noras realizavosi – po kariuomenės įstojo į Kunigų seminariją, tiesa, iš ketvirto karto.
Kun. K. Rugevičius įsitikinęs, kad kunigo tarnystėje svarbiausia stengimasis liudyti Jėzų, mokyti Jo vardu ir teikti Sakramentus.
„Reikia stengtis, kad Jėzus būtų gyvas visuose žmonėse, kad jis būtų atpažįstamas. Svarbu kviesti žmones gyventi su tikėjimu, su Dievu, įprasminti savo gyvenimą. Nes kai žmogus neturi prasmės ir vilties – jam yra žymiai sunkiau“, – teigė kun. K. Rugevičius.
Bažnyčia – kaip ligoninė
Popiežius Pranciškus bažnyčią prilygino karo lauko ligoninei, kuri gydo sužeistuosius. Kun. K. Rugevičiaus pasiteiravome, kokie pagalbos būdai be vidinio išgydymo pamaldų, dar yra teikiami bažnyčioje.
Jis akcentavo: pagrindas yra tikėjimo kelionė ir Eucharistijos šventimas.
„Šv. Mišios – kiekvieno tikinčiojo centras. Kaip sako II Vatikano susirinkimas, tai ir visos Bažnyčios gyvastingumo šaltinis, o kartu ir viršūnė. Šv. Mišiose išgyvename asmeninį, bendruomeninį susitikimą su Kristumi ir vieni su kitais“, – teigė kunigas.
Anot pašnekovo, pagelbsti sakramentinis gyvenimas: pradedant Krikštu, tęsiant Pirmąja Komunija, Sutvirtinimu, Santuoka, Ligonių patepimu.
Bažnyčia padeda ir atsisveikinimo momentu – per laidotuves suteikia viltį.
Dar vienas pagalbos būdas – dvasinis palydėjimas. Stipri ir užtarimo malda, taip pat įvairios rekolekcijos.
Savo darbą atlieka ir išpažintis, kurią atlikti pas kun. K. Rugevičių galima tiesiog ramiai susėdus akis į akį bažnyčioje.
Po egzotinių patirčių – į egzorcistus
Kada žmonės kreipiasi pagalbos į egzorcistą? Pasak kunigo, kai susiduriama su kažkokiais sunkiais varginimais ar dvasiniais klaidžiojimais ir vėliau iš to kylančiomis pasekmėmis.
„Žmonės dažnai kreipiasi ir dėl psichologinių ar emocinių problemų, kartais būna reikalinga nukreipti ir pas gydytojus, psichologus ar psichiatrus. Žinoma, reikalinga ir dvasinė pagalba, kartais užtarimo ar išklausymo malda. Tai labai individualu“, – teigė kun. egzorcistas K. Rugevičius.
Prevencija nuo „varginimų” pirmiausia yra gyvas tikėjimas, sakramentinis gyvenimas, asmeninis ryšys su Jėzumi.
„Patariu neužsiimti superegzotiniais dalykais, vaikščiojimais pas būrėjus. Kiti ten eina vedini pykčio ar nuoskaudų ir linkėdami kitam blogo. Bet visa tai sugrįžta pačiam žmogui. (…) Kartais netinkamas ir ne vietoje smalsumas arba egzotinių dvasingumo kelių ieškojimas – nuveda į klystkelius. Užtai reikalingas krikščioniškas vertybinis ugdymas ir tikėjimu grįstas gyvenimas“, – teigė egzorcistas.
Pirmiausia – susipažinti
Prisikėlimo bazilikoje kun. K. Rugevičius dar tik savaitė, tad iš pradžių jis stengsis keliauti po parapiją ir susipažinti su čia veikiančiomis institucijomis, bendruomene.
Po Šv. Mišių išeidami iš bažnyčios nenustebkite pamatę kunigą prie durų – jis su kiekvienu atsisveikina asmeniškai paspausdamas ranką ir dėkodamas už dalyvavimą.
„Labai svarbu komunikacija ir bendrystė su žmonėmis, juk kunigas tam ir yra!”, – teigė kun. Kęstutis.
Prieš iškeliaudami paprašome pasakyti palinkėjimą skaitytojams.
„Žmogui visuomet reikalinga viltis ir pasitikėjimas Dievu. Žmogus nori matyti savo gyvenimo, darbų ir viso to, kas vyksta aplinkui, prasmę. Mes esame atsakingi už aplinką, kurioje gyvename ir už tai kaip gyvename. (…) Visiems linkiu gyvenant Kaune didžiuotis savo miestu, daryti jį gerą, jaukų, gražų, pradedant nuo savęs ir savo šeimos. Visiems linkiu vilties, džiaugsmo ir Dievo palaimos!”, – tarė kun. K. Rugevičius.
