Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) patvirtintas kandidatas į Kauno miesto merus, Seimo narys Aurelijus Veryga ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pristatė „valstiečių“ idėjas Kaunui. Programoje išskiriamos dvi pagrindinės kryptys – darni plėtra ir dėmesys šeimai. A. Veryga taip pat pakomentavo kai kuriuos geruosius „Vieningo Kauno“ darbus ir paslydimus.
„Už laimingą Kauno šeimą“, – su tokiu šūkiu LVŽS komanda „Kauno doke“ pradėjo priešrinkiminį kadrilį, nors tiksli 2023-ųjų savivaldybių tarybų rinkimų data dar nepaskelbta, tad ir rinkimų agitacijos kampanija oficialiai neprasidėjusi. Programoje, anot A. Verygos, akcentuojamas žalumas arba darnumas ir šeima. „Valstiečių“ manymu, pirmieji du aspektai turi atsispindėti urbanistinėje plėtroje, bet su demografiniais iššūkiais susiduriančiam Kaunui svarbu kalbėti ir apie šeimos modelį, jaunų žmonių išlaikymą mieste.
„Kodėl taip anksti? <…> Dvi priežastys. Pirmiausia, norime duoti laiko susipažinti su programa kol nėra šurmulio, nes kai atsiranda daug kandidatų, viskas išsiblaško, pasimeta. Taip pat norime gauti grįžtamąjį ryšį iš gyventojų, išgirsti nuomones ir papildyti ar pakoreguoti programą“, – aiškino A. Veryga, pažymėjęs, kad darną siekiama auginti ne tik įprastoje šeimoje, bet ir kauniečiai turėtų būti tarsi viena šeima – stipri bendruomenė.
Imdami pavyzdį iš Tauragės, LVŽS siektų Kaune elektrifikuoti viešąjį transportą ir padaryti jį nemokamą visiems miestiečiams. Taip pat „intensyviai ir racionaliai“ planuotų gatvių, šaligatvių tvarkymo darbus, studijuojančias šeimų aprūpintų būstu, kuriame sudarytų galimybę gyventi dar penkerius metus, jeigu jauni žmonės liktų dirbti Kaune. Idėjiniuose „valstiečių“ eskizuose – kauniečio kortelė ar programėlė, kuri atliktų ne tik viešojo transporto bilieto funkciją, tačiau būtų ir „bendravimo forma“, suasmenintas miestiečio komunikacijos įrankis, leidžiantis sužinoti svarbias aktualijas, akcijas.
Gelbėti prezidentūrą, stabdyti chaltūrą
Kaip pristatė Seimo nario mandatą praėjusioje kadencijoje trumpai turėjusi žurnalistė Audronė Jankuvienė, „valstiečiai“ siūlytų perimti miesto žinion Istorinę LR Prezidentūrą ir suteikti jai reprezentatyvią išvaizdą. Restauracijos per beveik šimtą metų nesulaukęs kultūros paminklas – Prezidentūros sodelio tvora – esą gali tiesiog griūti. Tuo metu trijų prezidentų skulptūros skendi tamsoje ir jos neturi tinkamų pamatų, mat buvo pastatytos, liaudiškai tariant, pataupius.
Kaune LVŽS siūlo įdiegti Kultūros pasą, kuris jau egzistuoja, tačiau jį esą būtų galima perkelti į regioninį lygmenį. Tokiu atveju, moksleiviai turėtų dvi korteles: nacionalinę ir Kauno, pastarosios paslaugas finansuojant iš miesto biudžeto. A. Jankuvienės teigimu, tai būtų ne tik papildomas ugdymo instrumentas, bet ir kryptinga parama kultūros įstaigoms.
Be kita kito, „valstiečiai“ siūlo atgaivinti Kauno kultūros tarybą, Kauno architektūros ir urbnistikos ekspertų taryba, kuri, A. Jankuvienės žodžiais, stabdė architektūrinę chaltūrą ir kultūrinį chamizmą.
„Laikas nustoti investuoti į gatves ir asfaltą, laikas investuoti į žmones. <…> Manau, kultūrai tenkanti dalis yra tiesiog prioritetų ir santykio klausimas“, – aliuziją į dabartinės Kauno valdžios „arkliuką“ davė politikė.
Moksleivius maitintų nemokamai
LVŽS propaguotų kuo didesnį visų amžiaus grupių kauniečių fizinį aktyvumą, siektų įvesti Socialinis recepto senjorams modelį, kvalifikuotą priežiūrą sergantiems demencija ar kitomis senatvės ligomis. Sveiko Kauno dalyje taip pat – automatinių išorinių defibriliatorių išdėstymas ėjimo atstumu, pirmosios pagalbos mokymai, civilinės saugos slėptuvių peržiūra, tvarkymas, įrengimas.
Anot europarlamentaro Bronio Ropės biurų Lietuvoje vadovės Rūtos Bičiuvienės, LVŽS siektų nemokamai maitinti visus moksleivius, kurių šiuo metu Kaune yra apie 31 tūkst. Mažesnes pajamas gaunančių šeimų vaikai jau maitinami nemokamai, bet politikų manymu, nereikėtų diskriminuoti vaikų pagal amžių, socialinį statusą. Šis moksleivių maitinimo modelis esą sėkmingai taikomas Skandinavijos šalyse.
Jeigu vaikai patys išsirinktų ką nori valgyti, pasak R. Bičuvienės, gal augtų sąmoningumas, mažiau maisto būtų išmetama. Švedišką stalą mokyklose esą reikėtų derinti su maisto ruošimo įgūdžių lavinimu technologijų pamokose. A. Veryga pabrėžė, kad šitaip būtų ne tik taupomi pinigai bei tausojamas maistas, bet vaikas turėtų ir bent vieną sveiką valgymą per dieną, jeigu gyvena šeimoje, kurioje nėra sveikos mitybos įpročių.
LVŽS Kauno skyriaus pirmininkė Vaida Pranarauskaitė pridėjo, kad būtų siekiama pradinukams diegti nemokamas visos dienos mokyklas, pradinukų skaičių klasėse mažinti iki 21 vaiko, kiekvienoje seniūnijoje sukurti visapusį ugdymo įstaigų tinklą, kuris apimtų kiekvieną mokyklinę pakopą.
Nusiteikę rimtai pasivaržyti
Paklaustas, kodėl pastaruosiuose savivaldybių tarybų rinkimuose Visvaldą Matijošaitį rėmę „valstiečiai“ šįkart nusprendė kelti savo kandidatą, A. Veryga tikino, kad anąkart tai buvo partijos, ne vienasmenis pirmininko Ramūno Karbauskio sprendimas.
„Matėme prasmę elgtis taip, visų argumentų nevardysiu. Norint, kad miestas klestėtų, labai gerai, kad miesto politikams būtų atstovaujama ir parlamente, ko „Vieningas Kaunas“ neturi, nes tai ne partija, o visuomeninis judėjimas. Taip pat apsispręsta, kad LVŽS deleguoja į šiuos rinkimus parlamento narius, kurie yra matomi, žinomi“, – kalbėjo kandidatas į merus, pridėjęs, kad mieste žmonės nori matyti pažįstamus veidus, kurie įsitraukia į miestiečio gyvenimą, o tokių veidų savo komandoje „valstiečiai“ esą turi.
A. Verygos nuomone, LVŽS yra daugiau nei pajėgi konkuruoti, suaugusi varžytis su „Vieningu Kaunu“, tačiau spėlioti rinkimų rezultatų politikas nesiėmė.
„Prieš kelis mėnesius gal būtų atrodę labai sudėtinga mesti iššūkį Kauno merui. Bet politika labai dinamiškas reikalas, matome, kiek vyksta procesų, iškyla istorijų, nesutarimų su bendruomenėmis. Manau, einame į šiuos rinkimus siūlydami ne kažkokią kritiką merui, matydami, ką galime pratęsti ir kur turime pasiūlyti naujų idėjų. O viską nuspręs kauniečiai, nesiimu vertinti, tik manau, kad būsime labai rimtas varžovas“, – diplomatiškai apie esamus Kauno valdančiuosius atsiliepė ir gerą kovą žadėjo A. Veryga.
Jis teigė nesureikšminantis potencialaus politinio oponento V. Matijošaičio paramos, jeigu šis nusprestų į mero postą nekandidatuoti. „Valstiečių“ pateiktais duomenimis, praėjusiuose rinkimuose balsavo tik truputį daugiau nei 50 proc. rinkėjo teisę turinčių kauniečių, iš kurių kiek daugiau nei 80 proc. balsą atidavė V. Matijošaičiui, tad už dabartinį merą balsavo apie trečdalis savivaldybės rinkėjų. Akivaizdu, LVŽS tikisi tik savo resursais mobilizuoti didelę nebalsavusių Kauno gyventojų dalį. A Veryga kartojo, kad miesto politikams itin svarbu turėti atramą nacionalinėje valdžioje – be jos ir kai kurie „Vieningo Kauno“ projektai tiesiog nebūtų įgyvendinti.
Nuo žurnalistų nesislėps
Paklaustas, ką dabartinė Kauno valdžia, jo manymu, darė teisingai, ir ką reikėtų taisyti, A. Veryga pripažino, kad mieste matyti daug gerų infrastruktūrinių pokyčių, bet stebina aukščiausių politikų atsakomybės kratymasis, besitęsiantis neapibrėžtumas dėl Rusijoje veikiančio verslo.
„Tvarkingesnės gatvės, šaligatviai, bet miestas yra ne tik betonas, yra gyvenimas, kurio ant asfalto nepamatysi. Šių „minkštųjų“ dalykų, ryšio su kauniečiais trūksta. Man panašu, kad savivaldybė užsidariusi, koridoriuose švilpia vėjai, žmonių ten nematyti, nors darbuotojai turėtų nuolat bendrauti su kauniečiais. <…> Negali ignoruoti bendruomenių, kurios atseit yra kažkokių nepalankių politinių partijų konstruktas.
Trūksta atvirumo, bendravimo, skaidrumo, yra neigiamų istorijų. Pagrindinis Achilo kulnas, kurio mėginama išvengti – administracijos direktoriaus istorijos. Bandoma primesti, kad meras ne prie ko, bet tokio dydžio savivaldybėse šitokie sprendimai nepriiminėjami be miesto vadovo žinios. <…> Jeigu turi ko bėgti, gal turi ką slėpti. Aš neturiu ko slėpti, nepamatytumėt manęs pasislėpusio, gautumėt visus atsakymus“, – žurnalistams neabejotinai mielą pažadą ištarė A. Veryga.
Daugiau šia tema
Pasak V. Pranarauskaitės, daugiabučiai įspūdingose Kaune vietose kyla jau prakutusiems žmonėms, jauna šeima ten įsikurti neturi galimybių. Studentai mieste mokosi, bet neužsilieka: keliasi gyventi į Kauno rajoną ar Vilnių, Klaipėdą. LVŽS siektų išlaikyti šeimą Kaune, kuris tampa senstančiu miestu, kone kas trečias rinkėjas šioje savivaldybėje yra senjoras.
A. Veryga nurodė, kad kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašas yra dėliojamas, jį ketinama paskelbti rudenį, bet dabar pagrindinis akcentas – idėjos. Apie LVŽS iškeltą politiko kandidatūrą į mero postą paskelbta liepos 27 d. Tą pačią dieną demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pranešė į merus siūlanti kelti Kauno skyriaus pirmininko Gintauto Labanausko kandidatūrą, kurią dar turi apsvarstyti ir patvirtinti partijos organai.
„Valstiečių“ pristatymo klausęs kaunietis interesantas pastebėjo, kad nemokamas transportas ir maistas mokyklinukams – politinis popsas ir pagrindiniai LVŽS programos trūkumai, nes tai esą pajėgios įgyvendinti tik turtingos valstybės, ką „valstiečiai“ suskubo užginčyti pateikdami Estijos miestų pavyzdį.
„Kandidatas puikus, vėliava – prastoka“, – konstatavo vyras, priminęs kauniečių rinkiminius prioritetus ir svarstęs, ar ne geriau A. Verygai būtų siekti mero kėdės kaip nepartiniam kandidatui, nors tai ir sunkiai praktiškai įvykdoma.
