Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytojas, kuri siekė išsiaiškinti dėl civilinės atsakomybės už transporto priemonės keleivio padarytą žalą trečiajam asmeniui.
„Siaurame kelyje išleidau iš mašinos savo bendradarbį. Darant keleivio dureles, jis nepastebėjo atvažiuojančio automobilio ir jį kliudė. Ar aš, kaip automobilio savininkas ir vairuotojas, turėsiu atlyginti padarytą žalą? Ar aš esu atsakingas už tai, kad keleivis išlipdamas nepastebėjo automobilio?“, – klausė skaitytojas.
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė.
Nepaisant to, kad iš visų eismo dalyvių reikalaujama žinoti kelių eismo taisykles ir jų laikytis, tačiau transporto priemonių vairuotojų žinios yra tikrinamos egzaminuose, taip užtikrinant, kad vairuotojai suvoktų eisme vykstančius procesus, galimus pavojus ir būdus jų išvengti. Todėl teisinis eismo dalyvių veiksmų eisme reglamentavimas iš visų transporto priemone važiuojančių asmenų jos vairuotojams kelia didžiausius reikalavimus.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra išaiškinta, kad eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis), o eismo įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta arba sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Eismo dalyviams yra numatyta pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Papildomai vairuotojams yra keliama pareiga imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti.
Įstatymas numato ir pareigas keleiviams, viena iš jų – važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.
Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos nuostatos reglamentuoja ne tik kelių eismo dalyvių judėjimą ir ne tik kelyje, bet ir daugiau situacijų, reikšmingų eismo saugumui: eismą kiemuose, stovėjimą, išlaipinimą iš transporto priemonės.
Vairuotojas yra įpareigotas aktyviai dalyvauti kelionės saugumo užtikrinimo procese iki pat kelionės, įskaitant keleivių išlaipinimą iš jo vairuojamos transporto priemonės, pabaigos. Taigi, vairuotojui tenka pareiga užtikrinti, kad ne tik jo paties, bet ir jo valdomos transporto priemonės keleivių veiksmai nekeltų pavojaus jiems patiems ir kitiems eismo dalyviams.
Keleivių išlaipinimas yra baigiamoji kelionės dalis, ji taip pat reglamentuojama teisės normose. Saugų išlaipinimą pirmiausiai turi užtikrinti vairuotojas, parinkdamas saugią išlaipinimo vietą ir momentą. Vairuotojas turi galimybę pasinaudoti galinio vaizdo veidrodėliais, kurie sudaro galimybę pastebėti iš galo artėjančią transporto priemonę, ir įspėti keleivius neatidaryti automobilio durelių, kol ji nepravažiuos.
Keleivis taip pat turi pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, tačiau jo veiksmus išlaipinant iš dalies lemia pasitikėjimas vairuotojo tinkamų pareigų įvykdymu – keleivis pasitiki, kad vairuotojas sudarė galimybę išsilaipinti saugioje vietoje ir saugiu metu. Neužtikrinus saugaus keleivių išlaipinimo, dėl keleivio nesaugiai atidarytų durelių kilus žalai, vairuotojas ir keleivis tampa solidariai atsakingi kaip nukentėjusiam bendrai padarę žalos asmenys.
Tokiu būdu žala yra padaroma bendrais vairuotojo (pasirinkus nesaugią keleivių išlaipinimo vietą ir momentą, nesiėmus atsargumo priemonių pavojui išvengti) ir keleivio (nesiėmus atsargumo priemonių pavojui išvengti) veiksmais.
Pažymima, kad solidarios prievolės atveju, kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tai reiškia, kad nukentėjęs asmuo šiuo atveju žalos atlyginimo gali reikalauti tiek iš vairuotojo, tiek iš keleivio atskirai arba iš abiejų kartu.
