Slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad beveik pusei jaunų pirkėjų (20–24 m.) alkoholiniai gėrimai parduoti nepatikrinus asmens amžių patvirtinančio dokumento. Šiemet tokį tyrimą atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų instituto mokslininkų komanda. Pasak tyrėjų, rezultatai skatina susimąstyti, ar Lietuvoje pakankamai gerai veikia sistema, turinti užtikrinti atidesnę alkoholio pardavimo kontrolę jauno amžiaus pirkėjams.
Pasak LSMU Sveikatos tyrimų instituto mokslininkės ir tyrimo koordinatorės doktorantės Lauros Miščikienės, siekta patikrinti, kaip mažmeninės prekybos vietose laikomasi šiuo metu galiojančios alkoholio pardavimo tvarkos. Alkoholio kontrolės įstatyme numatyta, kad, kilus abejonių, jog asmuo jaunesnis nei 25 metų, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo iš perkančiojo reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, nepateikus – privalo atsisakyti parduoti alkoholinius gėrimus.
Vasario–gegužės mėn. mokslininkai analizavo, ar jaunų, 20–24 m. amžiaus pirkėjų, jiems perkant alkoholinius gėrimus, pardavimo vietose prašoma pateikti amžių patvirtinantį dokumentą.
Tyrimas vyko Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių centruose. „Slaptų pirkėjų“ vaidmenį atliko aštuoni su mokslininkais bendradarbiavę LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto studentai, 5 didžiųjų šalies prekybos tinklų parduotuvėse atlikę 384 bandymus nusipirkti alkoholinių gėrimų.
Sėkmingais buvo laikyti 174 iš 384, arba 45 proc. bandymų nusipirkti alkoholinių gėrimų.
Sėkmingu bandymu pagal tyrimo protokolą laikyta situacija, kai pardavėjas, nepaprašęs pateikti asmens dokumentą arba tik formaliai užsiminęs apie dokumentą, bet jo netikrinęs, vis tiek ketina parduoti alkoholio. Įsitikinus, kad pirkimas būtų sėkmingas arba nesėkmingas, „slaptas pirkėjas“ pirkimo neįvykdydavo ir pirkimo procesas būdavo nutraukiamas.
Aptardamas tyrimo rezultatus, LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas prof. Mindaugas Štelemėkas pabrėžė dvi problemas. „Akivaizdu, kad mažmeninės prekybos sektoriui reikia atidžiau tikrinti alkoholio įsigyjančių jaunų žmonių amžių. Gal per švelniai žiūrime į tai, kaip laikomasi galiojančios tvarkos? O iš to kyla dar vienas klausimas: gal taip pat nesunkiai alkoholio įsigyja ir jaunesni nei 20 metų asmenys? Dėl galiojančio teisinio reglamentavimo mes, mokslininkai, negalime atlikti sistemingo tyrimo imituodami galiojančios tvarkos pažeidimą, kuomet alkoholį pirktų 20 metų amžiaus nesulaukę pirkėjai.
Mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės politikos esminis tikslas – kad priimtų sprendimų būtų laikomasi. Tada kontrolė duoda teigiamų rezultatų visai visuomenei. Manome, kad tyrimo rezultatai verti platesnio aptarimo, visuomenės diskusijų. Galbūt netgi reikėtų peržiūrėti tvarką, pagal kurią už kontrolę atsakingos institucijos galėtų dažniau „imituoti“ alkoholio pirkimus pasitelkiant jaunesnio amžiaus asmenis ir aktyviau skelbti tokių „pirkimų“ statistiką“, – kalbėjo mokslininkas.
Prof. M. Štelemėkas pabrėžė, kad 20 metų riba legaliai įsigyti alkoholio – ne atsitiktinė: JAV atlikti tyrimai rodo, kad kuo vėlesniame amžiuje jaunas žmogus pradeda vartoti alkoholį, tuo mažiau patiria su vartojimu susijusių neigiamų pasekmių tolesniame gyvenime.
LSMU mokslininkų grupė ateityje planuoja tokius tyrimus kartoti, o rezultatus – viešinti.
Šis tyrimas yra platesnio LSMU atliekamo tyrimo dalis įgyvendinant JAV Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto (angl. National Institute on Alcohol Abuse and Alcoholism of the National Institutes of Health, NIAAA) lėšomis finansuojamą projektą „Alkoholio kontrolės politikos poveikio įvertinimas sergamumui ir mirtingumui Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse“.
Projektas įgyvendinamas 2020–2025 m. laikotarpiu ir vykdomas bendradarbiaujant su mokslininkais iš Kanados, Lenkijos, Vokietijos, Australijos, Baltijos šalių bei ekspertais iš Pasaulio sveikatos organizacijos.
