146 milijonai eurų. Tokia apyvarta vos per porą metų prasisuko lietuviškoje įmonėje su penkiais darbuotojais, kurios galutiniai naudos gavėjai – garsus Rusijos oligarchas Andrejus Gurjevas ir artimas Vladimiro Putino bičiulis Vladimiras Litvinenka.
Lietuvoje jau trečius metus veikia Rusijos trąšų milžinės „PhosAgro“ dukterinė bendrovė „PhosAgro Baltic“. Ji sostinės širdyje įsikūrė 2018 metų pabaigoje – keli mėnesiai po to, kai dėl ryšių su „PhosAgro“ turėjo teisintis Ramūno Karbauskio „Agrokoncernas“.
Šis verslas vos su saujele darbuotojų pasižymi apyvartomis, kurios tik šiek tiek atsilieka nuo baltarusiškas trąšas milžiniškais kiekiais krovusio Klaipėdos „Birių krovinių terminalo“. „Sienos“ žiniomis, dideli kiekiai „PhosAgro“ trąšų Lietuvos sieną kirto pastarosiomis dienomis. Kremliui artimas verslas tūkstančius tonų trąšų per mūsų šalį siuntė ir prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.
Kai „Siena“ ėmėsi šio tyrimo, nei A. Gurijevas, nei V. Litvinenka į ES sankcijų sąrašus dar nebuvo įtraukti. Trečiadienį tai pasikeitė – sankcijų sąraše atsidūrė oligarcho sūnus Andrejus Gurjevas jaunesnysis, vadovaujantis „PhosAgro“ imperijai. Galbūt dėl šios priežasties lietuviškos „PhosAgro“ atšakos vadovas Vladimiras Kolesnikovas prieš „Sienos“ žurnalistų nosis užtrenkė duris.
Milijardai – iš režimo teroro prieš kritikus
Michailo Chodorkovskio pavardę žino daugelis. Rusijos verslo magnatas, iškilęs po Sovietų sąjungos griūties, tapo simboliu to, kaip V. Putino režimas susidoroja su kritikais. Žinomas verslininkas sukūrė didelę imperiją, kurios dalimi – per koncerną „Yukos“ – buvo ir lietuviška Mažeikių naftos perdirbimo gamykla. Viso to M. Chodorkovskis neteko žaibiškai.
„Reikia prisiminti tą Putino atėjimo į valdžią istoriją, kuomet pirmais metais iš principo buvo turto perskirstymas. Buvo išstumiami tie oligarchai, kurie buvo jam vienaip ar kitaip nepalankūs, ir tada atitinkamai buvo perskirstomas tas turtas. Savo ratui. Savo artimam ratui“, – taip ankstyvuosius V. Putino eros metus „Sienai“ nupasakojo politologas Nerijus Maliukevičius, puikiai prisimenantis M. Chodorkovskio istoriją.
„PhosAgro“ istorija išskirtinė – net M. Chodorkovskio persekiojimo kontekste. Trąšų verslą iš buvusio milijardieriaus išpirko tuometis jo verslo partneris, Andrejus Gurjevas vyresnysis. Netruko pasklisti svarstymai, kad akcijos perimtos gerokai pigiau nei rinkos kaina, o galbūt ir prieš M. Chodorkovskio valią.
Kol M. Chodorkovskis sėdėjo kalėjime, jo buvęs bendražygis darė karjerą tiek versle, tiek politikoje, ir krovėsi vis didesnius turtus iš „PhosAgro“.
V. Putino profesorius
Oficialioje A. Gurjevo biografijoje nurodoma, kad 2006 metais jis baigė Sankt Peterburgo valstybinį kalnakasybos institutą, kuriam vadovavo ir tebevadovauja Vladimiras Litvinenka – žmogus, abejotinomis aplinkybėmis padėjęs V. Putinui apsiginti daktaro disertaciją.
Anot N. Maliukevičiaus, V. Litvinenkos nuopelnai V. Putinui – dėmesio verta istorija. Disertaciją pas V. Litvinenką V. Putinas apsigynė dar iki žengimo į Rusijos politikos viršūnę. Dabartinis Rusijos autokratas buvo kaltinamas plagiatu, bet daktaro laipsnis niekur nedingo. O žmogus, padėjęs šį titulą gauti, pasakiškai praturtėjo.
„Putinas dabar turi tą titulą – neva yra mokslo žmogus, neva disertaciją yra parašęs. O tas, kas padėjo jam tą titulą nusipirkti, yra apdovanotas. Čia yra ciniška istorija“, – konstatavo N. Maliukevičius.
V. Litvinenka į turtingųjų klubą įsirašė tapdamas „PhosAgro“ akcininku. Kada tiksliai – pasakyti sunku. Jo pavardė koncerno akcininkų struktūroje pirmąsyk išdygo 2011 metais. Mokslininkas iš „Piterio“ oficialiai nedisponavo jokiu turtu, kuris būtų leidęs įsigyti jau tuomet milžiniškos vertės 5 proc. akcijų paketą. V. Litvinenka aiškino, neva akcijos gautos už 2004 m. suteiktas konsultacijas.
Dabar Gurjevų šeima puikuojasi „Forbes“ milijardierių sąrašuose. A. Gurjevo vyresniojo, jo sūnaus A. Gurjevo jaunesniojo ir jų artimųjų turtas vertinamas keliais milijardais dolerių – pastaruoju metu ši suma nuolat kinta ir mažėja, nes „Forbes“ kone kasdien perskaičiuoja sankcijų paliestų oligarchų turto vertę.
Tarp Gurjevų šeimai priskiriamų turtų – ir milžiniška rezidencija Londone, neretai tituluojama brangiausiu namu Jungtinėje Karalystėje. Vienintelė didesnė rezidencija Londono centre – Bekingemo rūmai.
Vladimiras Litvinenka 5 proc. akcijų paketu neapsiribojo. Dabar jo dalis „PhosAgro“ jau viršija 20 proc. V.Putino disertacijos vadovas taip pat yra „Forbes“ milijardierių sąraše. Kovo 9 d. vertinimu, jo turtas siekia 1,1 mlrd. dolerių. Ar V. Litvinenka kovo 10 d. tebebus milijardieriumi – neaišku.
Nepavykęs „Nord Stream“ ledlaužis
V. Litvinenkos ryšiai su režimu neapsiriboja parašu po V. Putino akademiniu darbu. „Piterio“ instituto vadovas buvo viena ryškesnių asmenybių Kremliui itin svarbiame projekte – dujotiekyje „Nord Stream 2“, kuris po invazijos į Ukrainą tapo vienu pirmųjų tarptautinių sankcijų taikinių.
„Nord Stream 2“ progresu santykiuose tarp Rusijos ir Vokietijos tiesiogiai rūpinosi dvišalis gamtinių išteklių forumas. V. Litvinenka buvo vienu šios organizacijos vadovų ir dėjo pastangas, kad prieštaringai vertinamas dujotiekis kuo greičiau pradėtų pumpuoti dujas į Vokietiją.
Tuometės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel veiksmus, neskubant su „Nord Stream 2“ paleidimu, V. Litvinenka vadino „problemų iš giedro dangaus“ kūrimu Vokietijos piliečiams. Leidiniui „Forpost Severo-Zapad“ užpernai duotame interviu jis taip pat ragino „atskirti ekonomiką nuo politikos“.
„Per dešimtmečius bendradarbiavimo gamtinių išteklių sektoriuje, Rusija niekuomet nesuteikė pagrindo abejoti, kad ji laikysis savo įsipareigojimų“, – sakė milijardierius V. Litvinenka.
/ Wikimedia Commons nuotr.
Rusijos invazija Ukrainoje tapo vinimi į „Nord Strem 2“ karstą, o projektą vysčiusią bendrovę pasiuntė į žaibišką bankrotą. Tame pačiame interviu leidiniui „Forpost“, V. Litvinenka tvirtino, kad „Gazprom“ nuostoliai „Nord Stream 2“ žlugimo atveju nebūtų itin skausmingi – esą Vokietijai rezervuoti dujų kiekiai būtų nukreipti į Kiniją, o Europos investuotojai neva netektų net 8 mlrd. Eurų.
Dešimtys milijonų su keliais stalais
2018 m. paaiškėjo, kad Ramūno Karbausko „Agrokoncernas“ importuoja „PhosAgro“ gaminamas trąšas. Tuomet žinomo politiko verslas teisinosi neturėjęs informacijos apie „PhosAgro“ ryšius su Kremliumi.
Tų pačių metų pabaigoje „PhosAgro“ pradėjo Lietuvoje veikti be tarpininkų. Sostinės centre, vos kelios minutės pėstute nuo Seimo, įkurta bendrovė „PhosAgro Baltic“.
2018 m. rugsėjį įkurta įmonė jau kitais metais parodė daugiau nei įspūdingus veiklos rodiklius. 2019 m. „PhosAgro Baltic“ gavo daugiau nei 71 mln. eurų pajamų, 2020 m. – jau 75,2 mln. eurų.
Visą tą laiką įmonės darbuotojų skaičius svyravo tarp 4 ir 5.
Registrų centrui pateiktuose finansiniuose dokumentuose „PhosAgro Baltic“ nurodo motininės įmonės Rusijoje pagamintomis trąšomis aprūpinanti visų Baltijos šalių rinkas. Veikla esą vykdoma per sandėlius Lietuvoje ir Latvijoje.
Manevrai Kipre ir „neturiu laiko“
Į „PhosAgro Baltic“ biurą Vilniuje, Gynėjų gatvėje, keliavome trečiadienį, kai sankcijos „PhosAgro“ vadovui A.Gurjevui jaunesniajam dar nebuvo paskelbtos. Su lietuviškos „PhosAgro“ atšakos vadovu Vladimiru Kolesnikovu norėjome pasikalbėti ne tik apie įspūdingas pajamas su keliais darbuotojais, bet ir apie įvykius Kipre, prasidėjusius sinchroniškai su sankcijų įvedimo procesu.
Būtent trečiadienį keisti dalykai įvyko Kipre – saloje, per kurią valdoma „PhosAgro Baltic“. Lietuviškąją įmonę valdanti Kipro bendrovė „Phosint Limited“ registrui pateikė pranešimą apie naujos vadovų duomenis.
Kas konkrečiai keičiama, ar pokyčiai vykdomi ir akcininkų struktūroje – kol kas nežinoma. Tačiau faktas, kad „Phosint Limited“ pokyčių ėmėsi tą pačią dieną, kai A. Gurjevas jaunesnysis nugulė ES sankcijų sąraše.
Lietuviškosios „PhosAgro“ ir jos vadovo V.Kolesnikovo telefonu pasiekti nepavyko. Nuvykus į bendrovės biurą, duris atidarė pats direktorius, tačiau jis „Sienos“ žurnalistams užtrenkė duris, tepareiškęs, kad „neturi laiko“.
Klausimus „PhosAgro Baltic“ pateikėme ir raštu. Bendrovė kol kas jokių atsakymų nepateikė.
20 vagonų sankcijų ritmu
„PhosAgro“ trąšos – puikiai žinomas produktas žemės ūkio sektoriuje. Kaip ir pagarsėjusių baltarusiškų trąšų atveju, pagrindinis „PhosAgro“ produkcijos kelias į Lietuvą – geležinkelio sąstatai. Jų judėjimas į Lietuvą, per dukterinių įmonių tinklą, tęsėsi ir prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.
„Sienos“ žiniomis, rengiant šią publikaciją į Lietuvą judėjo apie 20 vagonų „PhosAgro“ trąšų. Oficialus šio krovinio užsakovas buvo ne lietuviška įmonė, o Lenkijoje veikianti „PhosAgro Polska“. Krovinys turėjo keliauti iki Pilviškių geležinkelio stoties.
Kaip šio krovinio kelionę paveikė sankcijos A. Gurjevui jaunesniajam, kol kas nežinoma.
Prie šio tyrimo prisidėjo Amra Džonlić (OCCRP ID), Marija Matusevič ir Kornelija Ukolovaitė. Už papildomą ir labai reikalingą pagalbą dėkojame atvirų duomenų platformos „Okredo“ analitikams.
Daugiau galite skaityti čia.
