Kleboniškio miške vidurdienį galima išvysti kiek netikėtą vaizdą – su vaiko vežimėliu bėgiojančią mamą. Tai karė Giedrė Gembickaitė-Iljina su sūnumi Gabrieliumi (1 m.) taip sportuojanti nuo pirmųjų kūdikio mėnesių. Vieno išėjimo metu moteris nubėga 6 km. Bėgikei dėmesio netrūksta, tačiau bendraminčių dar neatsirado.
Dalyvauja varžybose
Kaune gyvenanti, Lietuvos kariuomenės Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ tarnaujanti Giedrė Gembickaitė-Iljina su sūnumi vežimėlyje bėgioja bent 3 kartus per savaitę, po 5-6 km, o kitomis dienomis – vaikšto. Šis tempas tapo įprastas, kai sūnui suėjo trys mėnesiai.
„Tarnauju Lietuvos kariuomenėje, o išėjus į vaiko priežiūros atostogas man ėmė stigti sportinės veiklos. Kartą per sūnaus pietų miegą sugalvojau pabėgioti. Pabandžiau, patiko, tik baiminausi viešumos, aplinkinių reakcijos, o ji būna įvairi: sulaukiu šypsenų, nuostabos, baiminimosi, kad kažkas nutiko vaikui. Garbaus amžiaus žmonės pagiria, kad šaunuolė, iš vieno dažnai čia sutinkamo šunų dresuotojo išgirstu raginimą „pirmyn!“ Tad, besišypsodama ir lekiu į priekį“, – pasakojo G. Gembickaitė-Iljina.
Pirmą kartą renginyje su kūdikio vežimėliu moteris išbėgo 2021 m. spalį vykusiame rožinio kaspino bėgime „Pink Run“, skirtame paremti krūties vėžiu sergančias moteris. Tuomet įveikė 5 km.
„Mano mama sirgo krūties vėžiu, viena draugė nuo jo mirė, tad visada dalyvauju šiame bėgime. Pernai bėgau su 6,5 mėn. sūnumi. Puikiai pavyko!“ – džiaugėsi pašnekovė.
Tąkart varžybose su dviratyje sėdinčiu vaiku bėgo ir jurbarkietė pareigūnė Laura Dabašinskienė (tėvams organizuojanti mankštas su vežimėliais), tad dalyvauti buvo drąsiau.
Dar iki sūnaus gimimo moteris aktyviai dalyvaudavo įvairiuose bėgimuose, Kauno ir Vilniaus maratonuose, ėjimo varžybose.
Ragina pabandyti
Giedrė ragina pabandyti bėgioti ir kitas mamas ar tėčius: „Niekada netikėjau, kad gali taip skirtis vaikščiojimas ir bėgiojimas su kūdikiu. Žinoma, nereikia nustebti, jei po pirmo bėgimo ne tūpsi prie vaiko, o jau klaupsiesi, nes jaučiasi, kad raumenys dirba. Tačiau bėgti su kūdikiu – fantastiškas jausmas. Nubėgus 6 km net akys nušvinta, tad nebijokite pajudėti!“
Per visą bėgiojimo laikotarpį kompanijos pašnekovei neatsirado. Tiesa, viena mama buvo prisijungusi, tačiau įveikusi 1 km konstatavo, kad bėgiojimas su vežimu – visgi ne jai.
Pradedantiems bėgioti Giedrė turi patarimą – rinktis patvarų vežimą su vientisa vežimėlio rankena. Dabartinis jos vežimas laikinas, ne itin patogus bėgioti, tad dabar ieškomas vežimėlis su vientisa rankena, kad būtų galima viena ranka jį stumti, o kita mosuoti.
„Žiūrėjome ir į triračius vežimėlius, skirtus specialiai bėgiojimui, bet nemanau, kad jie reikalingi. Sportuoti galima ir su paprastu, tik reikia jėgos rankose. (…) Norisi, kad atsirastų kuo daugiau mamų / tėčių, išbėgančių su savo vaikais: juk ir vaikas pamiega, ir tu pasportuoji. Svarbiausia – noras“, – įsitikinusi G. Gembickaitė-Iljina.
Norintieji prisijungti prie Giedrės ir kartu prasibėgti, turėtų dairytis apie vidurdienį nuo „bananų“ tilto į Kleboniškio miško parką bėgančios mamos su vežimėliu.
