Vidinės kovos žmogų kamuoja nuolat, svarbiausia lemiamu momentu – išlikti sąžiningu sau, sako Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje statomo spektaklio „Jaudulys“ (rež. Aleksandr Špilevoj) aktoriai.
Kūryba ir jaudulys
Pagal šiuolaikinio dramaturgo ir režisieriaus Ivano Vyrypajevo pjesę kuriamo spektaklio „Jaudulys“ veiksmas verda garsios amerikiečių rašytojos Uljos Richtės bute Niujorke, kur ją kalbina lenkų žurnalistas.
Detektyvinė intriga užverda žurnalistui pradėjus liesti temas, kurių buvo prašytas vengti: apie vokiškas rašytojos šaknis, kaltinimus antisemitizmu, apie skandalingą jos pašalinimą iš Nobelio premijos nominančių.
Ir rašytoja prakalba. Pamažu atsiskleidžia autentiška rašytojos kūrybos patirtis, tiesos perdangos, perteikiamas kuriant išgyvenamas jaudulys.
„Kūryba – tai Kūrėjo jaudulys kiekvieną Jo kūrybos akimirką, kiekvienoje šios keistos visatos dalelėje ir kiekviename iš mūsų“, – sako pagrindinė spektaklio veikėja Ulja Richtė.
„Išeiti į dykumą“
Viena iš pagrindinę veikėją įkūnijančių aktorių Nelė Savičenko atkreipė dėmesį, kad rašytoja Ulja Richtė yra aštri, ironiška, piktoka, bet ir autoironiška, suvokianti save, savo aplinką, ji tiesi ir nelaviruojanti.
„Ji tokia, koks ir turi būti autorius: visiškai tiesus, atviras ir nemeluojantis. Dėl to jai sunku. Ši pjesė „užkabina“ momentą, kai menininkas daro kompromisą: su savimi, savo sąžine. Tą išgyventi, tame išbūti neįmanoma, todėl ji pasirenka išėjimą iš visko: iš kūrybos, šeimos…“, – sakė N. Savičenko.
Kita pagrindinės herojės aktorė Inesa Paliulytė pridūrė, kad jai labai brangus toks veikėjos išėjimas.
„Tai tarsi „išėjimas į dykumą“, kai žmogus subręsta ir supranta, kad atėjo ne tam, jog darytų karjerą, pasirodytų visuomenėje, taptų elitine rašytoja. Ateina akimirka, kai tu nori būti tiesiog žmogumi, kai nori būti tikras: tikras sau pačiam ir Kūrėjui, o ne aplinkai“, – kalbėjo I. Paliulytė.
Ji pridūrė, kad naujas spektaklis yra ir apie vidinį karą su savimi.
„Mes visą laiką su kažkuo kariaujame: su šeima, kolegomis. Taikomės ir vėl kariaujame. Iš tų konfliktų ir gimsta realybė. (…) „Jaudulyje“ matau didžiulį konfliktą, vidinį karą, kol žmogus galų gale nusimeta pančius ir „išeina į dykumą“, ir galbūt ne 40-čiai dienų, o ilgesniam laikui“, – teigė I. Paliulytė.
Išdrįsti tiesai
Anot pirmąjį savo spektaklį Nacionaliniame Kauno dramos teatre statančio režisieriaus Aleksandr Špilevoj, „Jaudulys“ yra viena giliausių Ivano Vyrypajevo pjesių. Jo teigimu, spektaklis padės bent trumpam pakelti akis nuo ekranų ir atsikvėpti nuo nuolatinio naujienų srauto iš „karštųjų taškų“ bei pagvildenti ryšį su savimi, artimiausiais žmonėms.
„Tai susidūrimas su savimi, savo gyvenimu“, – teigė A. Špilevoj.
Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas pastebėjo, kad iš pirmo žvilgsnio spektaklis „Jaudulys“ yra lengvo turinio, tačiau akyliau įsižiūrėjus matyti, kad kūrinys yra gilus ir itin aktualus šiais laikais, mat kalba apie kritinę akimirką, kai nusprendžiama pasakyti slėptą tiesą.
„Žmogus išdrįsta pasakyti tiesą, o visas pasaulis blokuoja tą tiesos pasakymą. Spektaklis itin aktualus šiais laikais, kai visiems reikia apsispręsti, turėti savo vidinę tiesą ir už ją kovoti. Galima pergalė, jei prieš save ir prieš kitus nebūsime veidmainiški“, – įsitikinęs E. Stancikas.
Premjerinis spektaklis Nacionaliniame Kauno dramos teatre debiutuos kovo 18-20 dienomis.
