Kaunietis Viktor F. lapkričio mėnesį pradėjo neįtikėtiną kelionę – buriniais laivais iš Europos „tranzuoja“ į Pietų Ameriką. Kad kelionė būtų dar ekstremalesnė, vaikinas 5 savaites nusprendė keliauti kišenėje neturėdamas nei cento.
„Dar prieš tris savaites aš miegojau oloje kalno viršūnėje, prieš dvi savaites su hipiais gyvenau paplūdimyje, o dabar rašau laišką vidury nakties, Atlanto vandenyne, mažoje prancūzo, kurį pažįstu vos vieną dieną, valtyje“, – istoriją pasakoti pradeda vaikinas.
Su pašnekovu nereguliariai bendraujame el. laiškais, mat dėl ryšio jis priklausomas nuo „wi-fi“, kurį kartais pavyksta pagauti išlipus į krantą, miestų gatvėse.
Nuolat kelyje
Kaunietis Viktor F. (29 m.) pasakoja, kad iššūkiai ir kelionės jį traukė visada. Kaune baigęs Sporto ir turizmo verslo vadybos studijas jis kurį laiką dirbo pagal specialybę, po to savanoriškai atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir netrukus susikrovęs daiktus, nusipirkęs vienpusį bilietą į Tailando sostinę Bankoką be jokio plano ten iškeliavo.
„Praėjus pusantrų metų kelionių po Aziją, Australiją ir kitus kraštus, grįžau į Lietuvą. Netrukus vėl buvau kelyje – pradėjau kelionę po Europą, o galiausiai užsibrėžiau pasiekti Pietų Ameriką“, – pasakojo kaunietis Viktor.
Burlaiviais – į Pietų Ameriką
Viktor sako, kad plaukimo pakeleivingais burlaiviais į Pietų Ameriką įžanga tapo vidurvasarį prasidėjusi kelionė po Europą, kurios metu jis ieškojo tinkamos vietos ilgėliau apsistoti. Aplankęs Italiją, Prancūziją ir Ispaniją, vyrukas nutarė pagyventi Portugalijoje, Porto mieste. Po trijų mėnesių darbo svečių namuose kaunietis suprato – išaušo laikas pokyčiams.
„Vietų, kurias noriu aplankyti sąraše pirmuoju numeriu buvo įrašyta Pietų Amerika. Kadangi skrydžio kaina viršijo biudžetą, pradėjau ieškoti būdų, kaip ten nusigauti. Iš vieno prancūzo išgirdęs, kad yra keliaujančiųjų į Pietų Ameriką stabdant burinius laivus – supratau, kad tai mano kelias!“ – entuziastingai pasakojo Viktor.
Maždaug spalio viduryje jis su kelionėje sutiktu bičiuliu prancūzu Maél pradėjo ieškoti išplaukiančių burinių laivų internete ir gyvai klausinėdami Porto miesto prieplaukose. Po trijų nesėkmingų savaičių bičiuliai išvyko į Lisaboną ir po trijų sunkių paieškų dienų uostuose aplink Lisaboną pagaliau pavyko rasti laivą, plaukiantį iš Cascais uosto į Kanarų salas. Apie lapkričio vidurį jie laivu iškeliavo į Lanzarotę (vieną iš Kanarų salų), kurią pasiekė lapkričio 22 d.
Keliauja po Kanarų salas
Nuo lapkričio 22 d. iki dabar Viktor keliauja po Kanarų salas – vieną pagrindinių tarpinių laivų stočių tarp Europos ir Pietų Amerikos.
Iš pradžių Kanarų salose Viktor su bičiuliu prancūzu didžiąją laiko dalį leisdavo įvairiuose uostose ieškodami laivo, kuriuo kaip pakeleiviai galėtų keliauti į sekančią salą. Vaikinas atviras: dienos slinko viena po kitos ir kartais atrodydavo, kad jie lyg inkarai nepajudės iš uostų. Galiausiai išjudėjo ir jau apsilankė šiose Kanarų salose: Lanzarotėje, Fuerteventūroje, Gran Kanarijoje, Tenerifėje. Nuo Gran Kanarijos Viktor tęsia kelionę vienas, bet apie tai kiek vėliau.
Šiandien, gruodžio 30-ąją, Viktor yra Tenerifės sostinėje Santa Kruse, savo palapinėje, eiliniame paplūdimyje, kuriame apsistoję keliauninkai ir vietiniai benamiai. Pasak jo, pakrantėse dienos labai karštos, o salos viduryje – kalnai, kuriuose šalta ir dieną, ir naktį. Viršukalnėse naktį temperatūra gali kristi iki nulio ir žemiau.
Šiąnakt jis planuoja nakvoti kalno viršūnėje esančiame miške, nemokamame kempinge.
Nepraranda vilties
Vaikinas atkreipė dėmesį, kad nukeliauti į Pietų Ameriką nėra taip paprasta: burinių laivų plaukimo į šį žemyną sezonas tęsiasi iki vasario mėn. pabaigos, vėliau jie neplaukia dėl nepalankaus vėjo, taip pat labai griežti COVID reikalavimai Karibų regione (antroje tarpinėje stotelėje).
„Be to, išbandau socialinį projektą „Pagyventi be pinigų“, kuris dar labiau sumažina šansą, tačiau neprarandu vilties“, – kalbėjo Viktor ir pridūrė: „Noriu paskatinti ir įkvėpti žmones keliauti, išdrįsti, neatidėlioti, veikti jau dabar, nes viskas įmanoma, tereikia nustoti abejoti ir pradėti veikti!“
Be pinigų
Plaukdamas prancūzų laivu į Gran Kanariją vaikinas nusprendė, kad į Pietų Ameriką ne tik plauks pakeleivingais burlaiviais, bet ir 5 sav. gyvens be jokių pinigų: nei grynųjų, nei elektroninių.
„Vos priėmiau šį sprendimą – mane supykino. Prisiminiau visas sunkias ir šaltas naktis, kai miegodavome uostuose ir prieplaukose, ieškodami laivo, naktį šaldami improvizuotose nakvynės vietose lauke, prastai besimaitindami, alkani, nuolat pavargę ir nepamiegoję. Idėją keliauti be pinigų išgirdęs bičiulis prancūzas nusprendė, kad jam jau gana ir atsitraukė, tad kelionę tęsiu vienas“, – sakė vaikinas.
Be pinigų vaikinas gyvena nuo gruodžio 11 d., taip keliaus iki 2022 m. sausio 16 d. Viktor prasitarė, kad komforto kelionėje nedaug, nes dažnai jis yra alkanas, miega kur papuola: kalnuose, ant skardžių, olose, miškuose, paplūdimiuose, miesto gatvėse.
Siekdamas pasimaitinti jis išbando įvairius metodus, dažniausiai renkasi mainus – siūlo pagelbėti smulkiuose darbuose už maistą, taip pat ieško maisto gamtoje ir pan.
„Manau, kad diskomfortas yra puikus dalykas, nes tik peržengę komforto zonos ribas, mes pradedame gyventi, sparčiausiai tobulėjame ir augame. Fiziškai yra sunku, tačiau psichologiškai aš mėgaujuosi kiekviena akimirka“, – tikino kaunietis Viktor.
Metė sau iššūkį
Koks pagrindinis keliavimo ir gyvenimo be pinigų tikslas?
Viktor išvardijo kelias priežastis: tai socialinis eksperimentas (kaip asmuo būdamas šioje padėtyje jaučiasi, jo sąveika su aplinka iš šios pozicijos bei aplinkos reakcija į jį); iššūkis sau, siekiant patikrinti, ką ir kiek gali; asmeninis tobulėjimas ir vystymasis.
Vaikinas tikisi, kad iš šios patirties išmoks galybę pamokų: laisvės nuo prisirišimo prie pinigų, laisvės nuo baimės prarasti pinigus, ims geriau suvokti pinigų vertę ir jų panaudojimą, geriau supras žmogaus poreikius bei pačius žmones, esančius šioje pozicijoje; išmoks dėkingumo, nuolankumo, noro padėti ir duoti kitiems, o svarbiausia – geriau save pažins.
Vaikinas be pinigų užsibrėžė keliauti 5 savaites – iki 2022 m. sausio 16 d. „Po šios dienos būsiu laisvas nuspręsti: vis dar noriu tęsti ar jau laikas gyventi su pinigais“, – sakė kaunietis Viktor.
Kelionė į Pietų Ameriką baigtinio termino neturi.
Kūčios ir šv. Kalėdos – garsiajame hipių pliaže
Paprašome pasidalinti įspūdžiais. Viktor pasakoja, kad atvykęs į Tenerifę ir išsilaipinęs uoste jis patraukė į hipių pamėgtą privatų paslėptą paplūdimį. Pakeliui išbandęs kelis būdus prasimanyti maisto be pinigų, jis autostopu iškeliavo link paplūdimio. Vietinis gyventojas jį pavėžėjo netoli šios vietos ir pirštu nurodęs kryptį, paliko dulkių debesyje.
„Kalnais ir šlaitais per kaktusus ir akmenis pabridęs keliasdešimt minučių atsidūriau nuostabiame paplūdimyje, kur nuogi hipiai užsiima gimnastika, žaidžia žaidimus, o priešais – kalno viršūnės olose – gyvena benamiai žmonės. Susipažinęs su keliais hipiais nudistais, pasistačiau palapinę šalia ir praleidau naktį ten“, – pasakojo Viktor.
Sekančią dieną jis nusprendė aplankyti miestą už kelių kilometrų ir grįžo švęsti Kūčių su savo naujaisiais draugais, išbandydamas nudizmą. Šv. Kalėdas Viktor šventė vienas atokiame, izoliuotame paplūdimyje tarp uolų, vis dar praktikuodamas nudizmą ir su šventine vakariene – pakuote pieno ir kepalu padžiūvusios duonos.
„Kur sutiksiu Naujuosius? Net nenumanau, bet kad ir kur būsiu – ten bus gerai, esu optimistas!“ – sakė Viktor.
Dalijasi kelionės ištraukomis
Viktor filmuoja savo kelionę ir ištraukas skelbia internete.
Kelionės į Pietų Ameriką pradžios įspūdžiais vaikinas dalijasi čia.
Kelionės „Lisabona – Kanarų salos“ patirtys matyti čia.
Kaip sekėsi keliauti po Europą išvysite čia.
