Pirmadienio vakarą portalą „Kas vyksta Kaune“ pasiekė jautrus kaunietės laiškas. Mirusiojo artimojo kapą aplankyti važiavusios kaunietės akį patraukė liūnai atrodanti nežinomų žmonių amžinojo poilsio vieta. Apsilankymas paliko tokį didelį įspūdį, kad moteris pradėjo ieškoti bendraminčių, galinčių ir norinčių šią vietą prikelti iš niūrumo patalo.
„Prašau pagalbos, ne sau, o tiems, kas užmiršti… Šį vakarą aplankiau tėvelio kapą Vainatrakio kapinėse. Kadangi dar mažai laiko praėję, aš nelabai žinau visų kelių ir šį vakarą nusprendžiau važiuoti keliu, kuriuo nevažiavusi. Pravažiavus pagrindines Vainatrakio kapines nuo Rokų pusės už segmentinės tvoros pasimatė begalė medinių kryžių tamsoje. Negalėjau nesustoti, nes smalsumas nugalėjo. O ten išvydau tai, kas pravirkdė, galbūt, kad esu sentimentali.
Kapeliai tušti, vietomis lygūs žolynai, kažkur žaižaruoja žvakelės, vietomis kryželiai kiek gražesni, kitur – tik ant lentelių vos įskaitomi markerio likučiai. Bet jie visi žmonės, jie visi su istorija ir tikiu, kad net ne vienas iš jų su kažkokiu pasiekimu gyvenime. Mes nei vienas nežinome, kaip jis mums pasibaigs.
Žinau, kad internetas visagalis ir žmonės turi širdis. Tiesiog kartais jiems tai reikia priminti, nes laikas lekia greit, visi skuba, nespėja… Rytoj dar viena laisva diena, bus ir savaitgalis, ir ne vienas. Ar galime bendromis jėgomis šioms kapinaitėms padėti netapti visų pamirštų liūdesio ir tamsos kampeliu.
Žvakutė, varpelis, gėlytė, angelas ar bet kas, kas paliktų dėmesį išėjusiam. Gal kažkam bus gimininga pavardė, gal vardas, gal data. Mūsų daug, aš tikiu, kad galime daug. Labai, labai įstrigo širdyje ta Vėlinių vakaro tamsa, kai aplink žvakelių jūra. Suburkime gerumo akciją kartu“, – kvietė kaunietė.
