Lietuvoje veikiančios farmacijos įmonės vien pernai daugiau nei du milijonus eurų panaudojo kaip atlygį medikams. Kai kurių medikų gautos sumos siekia dešimtimis tūkstančių eurų. Specialiųjų tyrimų tarnyba Seimą įspėjo apie korupcijos riziką, o parlamentarai jau imasi projektų, kad apskritai visa parama būtų vieša, o pranešėjams – deramai atlyginama.
Apie 600 kartų Lietuvoje veikiančios farmacijos kompanijos parėmė medikus didesne nei 1000 eurų suma. Dar apie 1800 kartų deklaruota suteikta vertė buvo mažesnė nei 1000 eurų.
1175 medikai atlygį iš farmacijos įmonių gavo iš viso apie 2400 kartų, o bendra suma – 2,08 mln. eurų.
Ataskaitą apie konkretiems medikams skirtus atlygius paviešino Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) – „Delfi“ atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, šioje publikacijoje pateikia tik medikų inicialus. VVKT paviešintą lentelę galite rasti čia.
Pernai pati didžiausia suteikta parama – įmonės „Novartis“ skirtas 16043 eurų atlygis neurologo kvalifikaciją turinčiai K.R. „už specialisto suteiktas paslaugas, suteiktas siekiant perduoti savo žinias ir patirtį medicinos srityje, įskaitant kelionės ir apgyvendinimo išlaidas“. Šią paramą gavusi medikė dar buvo 5 kartus paremta ir kitų bendrovių: 4258 eurai iš „Sandoz“, 1858 eurai iš „Mylan Healthcare“, 800 eurų iš „Teva Baltics“, 600 eurų iš „Lundbeck Lietuva“ ir dar 79 eurai iš „Novartis“.
Toliau rikiuojasi du „Berlin Chemie Menarini Baltic“ paremti medikai.
11730 eurų vertės atlygį už tą patį tikslą gavo šeimos gydytojo kvalifikaciją turinti J.P., daugiau atlygio iš kitų farmacijos bendrovių ji nėra gavusi.
10794 eurų vertę „Berlin Chemie Menarini Baltic“ perleido alergologei ir klinikinei imunologei A.K.
Toliau rikiuojasi 8920 eurų atlygį iš „Servier“ gavusi kardiologė G.Š. Ši specialistė buvo paremta dar 8 kartus iš įvairių bendrovių ir iš viso gavo 18252 eurų atlygį.
Endokrinologė Ž.V. iš „AstraZeneca Lietuva“ gavo 8626 eurų vertės atlygį, tačiau atlygį pernai gavo ir dar 6 kartus – bendra suma sudaro 18586 eurus.
Bendrovė „Boehringer Ingelheim“ 8001 euro vertės atlygį suteikė neurologui A.V. Jis iš trijų skirtingų bendrovių atlygį pernai gavo tris kartus, iš viso 9425 eurus.
Septintoje vietoje pagal vieną didžiausią atlygį yra medicinos gydytojas V.G. – 7841 eurą jam skyrė „Berlin Chemie Menarini Baltic“. Dar vieną 1462 eurų atlygį šis medikas yra gavęs iš „Sandoz“.
Toliau pagal atlygio dydį rikiuojasi trys kardiologės. „Servier Pharma“ 7704 eurų skyrė kardiologei S.G., ši medikė iš farmacininkų atlygį gavo dar du kartus ir bendra suma siekia 14,36 tūkst. eurų.
Kardiologė J.P. iš „AstraZeneca Lietuva“ gavo 7667 eurų atlygį, tačiau ji iš skirtingų bendrovių pernai atlygį gavo netgi 7 kartus – bendra vertė siekia 20586 eurus.
Dešimtoje vietoje pagal vieną didžiausią atlygį esanti kardiologė B.P. 7480 eurų vertę gavo iš „Bayer“. Pridėjus dar 5 kartus gautą atlygį iš kitų bendrovių, bendra suma siektų 11741 eurą.
„Novartis“ pernai medikams skyrė iš viso 203,3 tūkst. eurų, „Berlin Chemie Menarini Baltic“ – 176,3 tūkst. eurų, „AstraZeneca Lietuva“ – 153,48 tūkst. eurų, „Bayer“ – 132,3 tūkst. eurų, „Johnson&Johnson“ – 130,8 tūkst. eurų, „Sanofi Aventis“ –127,9 tūkst. eurų, „Boehringer Ingelheim“ – 96,3 tūkst. eurų. „Sandoz“ – 39,4 tūkst. eurų. Šis sąrašas nėra baigtinis.
Specialistams „perleistos vertės tikslai“ nurodomi vienas iš keturių:
– Atlygis už specialisto suteiktas paslaugas, suteiktas siekiant perduoti savo žinias ir patirtį medicinos srityje, įskaitant kelionės ir apgyvendinimo išlaidas;
– Profesinių (mokslinių) renginių, kuriuose dalyvavo specialistas kvalifikacijos kėlimo tikslu, registracijos mokesčių apmokėjimas;
– Kelionės į profesinius (mokslinius) renginius, kuriuose dalyvavo specialistas kvalifikacijos kėlimo tikslu, ir apgyvendinimo išlaidų šių renginių metu apmokėjimas;
– Vertės, tikslingai perleistos konkretiems fiziniams asmenims per juridinį asmenį – perleistos vertės gavėją, kai yra iš anksto žinomas tikslinis (galutinis) tokios vertės gavėjas (fizinis asmuo).
Informaciją apie perleistas vertes rinkti ir saugoti vaistinių preparatų registruotojus ir (ar) jo atstovus įpareigoja Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 511 straipsnis.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba tvarko informaciją apie perleistas vertes ir asmens duomenis ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kartą per metus savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie perleistas vertes (pinigine išraiška) konkretiems perleistų verčių gavėjams, perleistų verčių gavėjų, kurie yra fiziniai asmenys, asmens duomenis, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir perleistų verčių gavėjų, kurie yra juridiniai asmenys, pavadinimus.
Metinė informacija skelbiama dvejus metus nuo pirmosios jos paskelbimo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje dienos. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba asmens duomenis saugo trejus metus nuo pirmosios jų paskelbimo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje dienos ir sunaikina taip, kad nebūtų galimybės jų atkurti.
STT: tyrimų metu buvo nustatyti korupciniai mechanizmai farmacijos srityje
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Seimui pateikė analitinę antikorupcinės žvalgybos informaciją apie farmacijos sektoriuje nustatytas korupcijos rizikas, susijusias su farmacijos įmonių teikiama parama.
„Surinkti duomenys leidžia daryti prielaidą dėl galimų farmacijos įmonių užslėptų kyšių mokėjimų asociacijoms ir joms priklausantiems medikams individualiai teikiant paramą (perleistas vertes). Farmacijos įmonių kaip parama skiriamos lėšos yra naudojamos asociacijų organizuojamoms medikų konferencijoms, seminarams ar mokymams Lietuvoje organizuoti, kuriuose kaip pranešėjai atlygį gauna asociacijos vadovai, autorinėms, paslaugų ar konsultavimo sutartims sudaryti bei kelionių į užsienio valstybėse vykstančias konferencijas išlaidoms apmokėti“, – rašoma dokumente.
STT turi duomenų, kad medikai sudaro rašytines sutartis tiesiogiai su farmacijos įmonėmis, kuriose būna nustatyta sąlyga, kad farmacijos įmonė padengs mediko kelionės išlaidas. Vėliau farmacijos įmonės kreipiasi į vieną iš kelionių organizatorių dėl užsakymų patvirtinimų ir medikų patiriamų išlaidų apmokėjimo.
„Nepaisant to, kad sutartyje oficialiai nurodoma, kad mediko gaunama kompensacija nėra atlyginimas už įmonės produktų siūlymą, išrašymą, pirkimą, įsigijimą, užsakymą ir pan., iškyla rizika, kad medikai, gaudami šias kompensacijas, neoficialiai įsipareigoja pacientams siūlyti farmacijos įmonės produkciją, o įmonė savo ruožtu tikrina ir kontroliuoja medikus, ar šie laikosi įsipareigojimų“, – rašoma dokumente.
Be to, asociacijų gaunama parama oficialiai skiriama profesinių renginių organizavimui, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet tokie renginiai galimai yra vykdomi tik formaliai ir medikai juose nedalyvauja, o jiems skirtas lėšas įsisavina asociacijų nariai, vertina STT.
„Kartu medikai, kurie yra asociacijų nariai, jų valdymo organų nariai iš farmacijos įmonių galimai gauna lėšų už tariamas autorines ar konsultavimo sutartis, kurios sudaromos rašytine forma su farmacijos įmonėmis, o lėšos pervedamos tiesiogiai į medikų sąskaitas“, – rašoma ataskaitoje.
M. Majauskas siūlo viešinti visą paramą
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas siūlo plėsti viešinimą: „Siūlome plėsti viešinimą įtraukiant visus juridinius asmenis suteikusius ir gavusius paramą ir ne tik farmacijos sektoriuje“.
Trečiadienį vykusiame BFK posėdyje STT pristatė informaciją apie rizikas farmacijos srityje, susijusias medikams skiriamą paramą.
„Manome, kad šios rizikos paramos farmacijos srityje, sveikatos priežiūros srityje, manome, kad analogiškos arba labai panašios į jas rizikos būdingos ir kitoms valstybės valdymo sritims, kur nusistovėję paramos teikimo santykiai tarp verslo subjektų ir paramos gavėjų, viešųjų įstaigų, jų vadovus, darbuotojus vienijančių visuomeninių organizacijų“,– kalbėjo STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.
Anot jos, parama grįsti santykiai yra rizikingi korupcijos pobūdžiu. Ji pastebi, kad valstybei vis daugiau kainuoja kompensuojamųjų vaistų įsigijimas. Nors valstybė vis daugiau padeda gyventojams pasveikti, sergant įvairiomis ligomis, tačiau stebima ir labai didelė koncentracija.
„Daugiau kaip 90 procentų finansavimo padidėjimo yra susitelkę keliolikos didžiųjų farmacijos įmonių gaminiams įsigyti, gaminiams kompensuoti“, – kalbėjo R. Kaziliūnaitė.
Anot jos, farmacija yra viena iš labiausiai lobistų veikiamų ir paveikiamų sričių.
STT siūlo inicijuoti paramos teikimo ir gavimo skaidrumą stiprinančius teisinio reguliavimo pakeitimus, kurie apimtų ne tik sveikatos priežiūros įstaigas, bet ir jų vadovų vadovaujamas organizacijas. Taip pat siūloma mažinti pirkimų skaičių iš vieno tiekėjo, skaidrinti paramos gavėjų veiklą, viešinti dalininkus organizacijoje visuomenei patraukliu būdu. Diskutuotinas ir ribojimas priimti paramą, jei tai gali turėti įtakos paramos gavėjo priimamiems sprendimams.
Diskusijoje nuogąstauta, kad parama įgalina korupciją – ja atsiskaitoma už „neskaidrius viešuosius pirkimus“.
M. Majauskas teiravosi, ar Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) palaikytų įstatymu numatyta įpareigojimą, kad VMI skelbtų informaciją apie paramos gavėjų suteiktą paramą.
„Paramos kiekiai didėja. Tai yra, jeigu 2018 m. buvo iš viso suteikta 157 mln. eurų paramos, tai jau 2019 metais – 214 mln. eurų suteikta paramos, įskaitant paramą tiek paslaugomis, tiek pinigais, tiek materialinėmis vertybėmis. Šiek tiek matome paramos mažėjimą 2020 m., kadangi buvo pandemija, sumažėjo įmonių pelnai. Suteikta 180 mln. eurų paramos“, – kalbėjo VMI Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas.
Pasak jo, 10,5 tūkst. paramos gavėjų pernai gavo paramą.
„Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, paramos gavėjai, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros paramos fondai apie gautą paramą ir panaudojimą turi teikti informaciją Registrų centrui, ir ten viešina jų duomenis, bet ten pakankamai sudėtinga prieiti prie informacijos. Yra galimybė, kad ir VMI viešintų duomenis apie paramos gavėjus, ir iš ko jie gavo duomenis. Bet reikalingas Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimas“, – kalbėjo VMI atstovas ir pažymėjo, kad Finansų ministerija jau rengia įstatymo pakeitimus.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė įsitikinusi, kad viešumas ir skaidrumas yra naudingas: „Manyčiau, kad tai yra gera idėja, ir viešinimas tik pagerintų situaciją“.
„Tie konkretūs sprendimai, tai vienas – dėl pranešėjų apsaugos garantijų ir galimybės mokėti pranešimas su valstybei padarytos žalos dydžiu susietą atlyginimą. Yra konkretus įstatymo projektas ir pasitarsime su kolegomis dėl jo pateikimo Seime. Antras – Labdaros ir paramos apskaitos ir viešinimo 11 str. pakeitimas dėl įpareigojimo VMI atskleisti visus paramos teikėjus ir gavėjus, jų gautą vertę, ar tai būtų finansinė išraiška, gryni pinigai, ar parama prekėmis ir paslaugomis, ir šitokį dalyką viešinti. Tai man atrodo labai svarbūs sprendimai, prie kurių, aš manau, mes artimiausiu metu sugrįšime Seimo posėdžių salėje“, – pabrėžė M. Majauskas.
20 milijonų eurų per penkerius metus – dauguma grynaisiais
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, visos 20 Lietuvoje veikiančių farmacijos įmonių, kurių atstovaujamų ar motininių įmonių gaminamiems vaistams kompensuoti 2020 m. skirta daugiausia PSDF lėšų, teikė tiesioginę paramą Lietuvoje registruotoms viešosioms įstaigoms, asociacijoms, labdaros ir paramos fondams.
„2015–2020 m. šios įmonės iš viso suteikė 19 903 430 Eur paramos, iš kurios 13 344 436 Eur (67 proc.) buvo suteikta pinigais, 6 428 819 Eur (32,3 proc.) – materialinėmis vertybėmis (tikėtina, nemokamais vaistais) ir 130 175 Eur (0,7 proc.) suteiktomis paslaugomis“, – rašoma STT pažymoje.
Išanalizavus farmacijos įmonių suteiktos paramos gavėjus, nustatyta, kad visuomeninėms medikų organizacijoms (asociacijoms, draugijoms) skirta daugiausiai paramos – 9 366 927 Eur (47,1 proc.), kurios 9 195 281 Eur (98,2 proc.) buvo parama pinigais, 88 069 Eur – parama materialinėmis vertybėmis ir 83 577 Eur – parama suteiktomis paslaugomis.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms suteikta 7 951 837 Eur (40 proc.) parama, kurios 6 267 346 Eur (78,8 proc.) buvo parama materialinėmis vertybėmis, 1 672 191 Eur (21 proc.) – parama pinigais, 12 300 Eur – parama suteiktomis paslaugomis.
Pacientų organizacijoms skirta 1 483 102 Eur (7,5 proc.) parama, kurios 1 439 852 Eur (97,1 proc.) – parama pinigais, 30 896 Eur – parama suteiktomis paslaugomis ir 12 354 Eur – parama materialinėmis vertybėmis.
Kitiems subjektams, daugiausia vykdantiems socialinę, kultūrinę ar sportinę veiklas, skirta suma sudarė 1 101 564 Eur (5,5 proc.), kurios 1 037 112 Eur (94,2 proc.) buvo parama pinigais, 61 050 Eur – parama materialinėmis vertybėmis, 3 402 Eur – parama suteiktomis paslaugomis.
„Suteiktos paramos rodikliai rodo plačiai paplitusius finansinius ryšius tarp farmacijos įmonių ir sveikatos apsaugos sistemos subjektų (ASPĮ, visuomeninių medikų ir pacientų organizacijų). Farmacijos įmonės net 74,8 proc. (9 195 281 Eur) visos pinigais suteiktos paramos suteikė visuomeninėms medikų organizacijoms, o pacientų organizacijoms suteikta parama taip pat beveik visa (97 proc.) buvo suteikta pinigais (1 439 852 Eur). Šie ryšiai gali kelti viešųjų ir privačių interesų konfliktų ir korupcijos rizikas, todėl detaliau išanalizuoti paramos teikimo atvejai srityse, susijusiose su sprendimų priėmimais dėl vaistų kompensavimo ir viešųjų pirkimų bei ASPĮ veiklos.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
