Pastaruoju metu visuomenėje daug dėmesio sulaukia antikūnų prieš koronavirusą tyrimai – žmonės domisi, kaip sužinoti, ar jie turi pakankamai antikūnų ir kodėl skirtingose laboratorijose tyrimų rezultatai gali skirtis. Ką turėtume žinoti apie antikūnus, laidoje „Delfi rytas“ pasakojo „Antėja laboratorijos“ gydytoja Eglė Marciuškienė.
Ne visi antikūnai vienodi
Pasak gydytojos, antikūnai gali būti kelių rūšių. Pirmiausia, kai į organizmą patenka užkratas, pasigamina IgM antikūnai. Jie pasigamina maždaug 2-4 parą po užkrato patekimo ir laikosi apie 2 savaites. 5-7 dieną pradeda gamintis IgG antikūnai. Jų pikas būna maždaug 14 dieną, o kai kam jie pasigamina tik apie 20 dieną.
Tuo metu gleivinė gamina IgA antikūnus, jų kraujyje nustatoma labai nedaug, tačiau yra. Virusai turi antigenus, o antikūnai gaminasi būtent prieš juos.
„Girdime apie spyglio antigeną, apie nukleokapsidinius antigenus. Prieš juos gaminasi antikūnai“, – sakė E. Marciuškienė.
Kaip pasakojo gydytoja, labai svarbu, kada tiriami antikūnai, negalima jų nustatinėti per anksti ar per vėlai.
Persirgus susidaro nukleokapsidiniai antikūnai. O po vakcinos geriausia nustatyti antikūnus, susidariusius prieš viruso spyglį.
„Reikia visada konsultuotis su gydytoju, nes jis žino, kada buvo užkratas, ir kada atlikti tyrimą. Žinoma, iš pradžių galima atlikti bendrus antikūnus, tai yra IgM ir IgG. Kai kurie kartu nustato ir IgA. Bet jei norime pamatyti, ar yra atsakas į buvusią infekciją, ypač, jei norime pažiūrėti, ar po vakcinos susidarė imunitetas, turime žiūrėti tik į IgG ir būtent spyglinius antikūnus“, – kalbėjo laidos pašnekovė.
Po ligos geriausia atlikti antikūnų tyrimą praėjus 2 ar 3 savaitėms, gali būti, kad tyrimą teks pakartoti praėjus 4 ar 5 savaitėms. Po skiepo tyrimą reikėtų atlikti ne anksčiau kaip po mėnesio, kad pamatytume, kaip organizmas į jį sureagavo.
Kai kam, pasak E. Marciuškienės, antikūnai po skiepo padidėja praėjus mėnesiui, o kai kuriems tik po 6 mėnesių. Nors kai kuriems po 9 mėnesių antikūnų jau neberandama.
Vienareikšmiško atsakymo, kurie antikūnai stipresni – po vakcinos ar po ligos, nėra. Vieniems, pasak gydytojos, organizmas stipriau sureaguoja į infekciją, kitiems į skiepą. Lygiai taip pat, kaip ir pats COVID-19, kiekvienam žmogui pasireiškia labai skirtingai. Vieni gali nieko nepajusti, o kiti net ir mirti.
Tai priklauso nuo patekusio viruso kiekio, taip pat nuo to, kaip sureaguoja organizmas ir kaip greitai pradeda gintis.
„Labai dažnai girdžiu, kad žmogus persirgo, o antikūnų nėra. Tada piktinasi, ką čia nustatėme, juk jis sirgo ir pas jį turi būti antikūnų. Nebūtinai. Jų gali būti, bet gali ir nebūti. Imunitetas priklauso ne tik nuo antikūnų, bet ir nuo mūsų ląstelių, nuo T limfocitų, atminties ląstelių, kurios susidūrė su šiuo virusu“, – kalbėjo gydytoja.
Tad jei persirgome, tai nereiškia, kad turėtume būti visiškai ramūs.
Daugiau antikūnų – gerai, tačiau ir mažesnis kiekis gali padėti apsiginti
Kuo daugiau antikūnų, tuo energingiau jie kovos prieš koronavirusą, jei jis patektų į organizmą. Visgi, jei organizme nesusidarė itin daug antikūnų, tai nebūtinai reiškia, kad apsaugos neturime. Mat atminties ląstelės, susidūrusios su virusu, siunčia signalą ir pradeda gaminti antikūnus.
Mokslininkai jau skelbia duomenis, kad antikūnų organizme turėtų būti bent 250 BAU/ml, kad būtų galima tikėtis efektyvios apsaugos.
„Jau yra tam tikrų duomenų, kokios galėtų būti antikūnų ribos, bet ar tikrai jos tokios bus, parodys gyvenimas. Patys žinome, kuo daugiau duomenų, tuo labiau jie paremti mokslu. Tačiau vakcinuotis arba revakcinuotis, žinoma, patartina. Ypač tiems, kurie turi labai mažai arba ribinį antikūnų kiekį“, – sakė gydytoja.
Prieš tiriantis antikūnus, pasak gydytojos, reikia atsakyti sau į klausimą, kokiu tikslu tai darome. Ar tam, kad išsiaiškintume, kiek antikūnų susidarė po skiepų, ar tam, kad žinotume, kiek jų turime po ligos.
„Būna ir taip, kad žmogus sako, jog buvo praradęs uoslę ir skonį, bet antigenas arba PGR neigiamas. Taip gali būti. Tada tinkami bendrieji antikūnų tyrimai, nes jie gali parodyti, kad šiuo metu yra aktyvus procesas ir organizmas gamina antikūnus.
Tačiau, jei norime pažiūrėti, kaip organizmas reagavo į ligą, į skiepą, rekomenduotina atlikti ne anksčiau kaip 2 savaites nuo ligos ar skiepo, galima ir vėliau. Jei labai neramu, galima daryti ir kas mėnesį, tada matysis, kaip kinta antikūnai“, – kalbėjo pašnekovė.
E. Marciuškienė pabrėžia, kad jei nusprendėte atlikti antikūnų tyrimus, nereikėtų lakstyti po įvairias laboratorijas, nes jos dirba skirtingais metodais ir rezultatai gali būti skirtingi.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
