Iš po kojų išslydęs materialinis gyvenimo pagrindas ir apėmusi vienatvė – sukrėtimai, po kurių psichologiškai atsitiesti pavyksta ne kiekvienam. Žlugus verslui, o šeimos nariams gyvenant užsienyje, tokioje situacijoje prieš trejus metus atsidūrė kaunietis Saulius (vardas – pakeistas). Praradus norą gyventi, atsitiesti padėjo tik sprendimas kreiptis pagalbos.
„Įsivaizduokite situaciją, kai žmogus, įpratęs turėti viską, keliauti, kur nori, pirkti, ką nori, ima ir visko netenka. Lieka vienas tarp keturių sienų, o artimiausi žmonės – vaikai – gyvena toli užsienyje. Ką tada daryti – sienomis lipti? Pradeda tuomet į galvą lįsti įvairios mintys, nenoras gyventi, beprasmybė, vienatvė“, – savo istorija dalijasi 54 metų amžiaus Saulius.
Vaikams išvykus gyventi į užsienį, praradęs asmeninį verslą, namuose Saulius liko vienas, kamuojamas vien tik slogių minčių. Vyro emocinė savijauta kasdien darėsi vis prastesnė.
„Nebežinojau, ko griebtis, jaučiau didelį beviltiškumą. Žinau, jog panašiose situacijose vieni pradeda vartoti alkoholį, kiti – narkotikus, o man apskritai nebesinorėjo net gyventi. Visgi, supratau, kad turiu susiimti, tvarkytis su tomis mintimis“, – sako Saulius.
Vyras prisimena, jog apėmus nepakeliamam sunkumui, pats nusprendė paskambinti į emocinės paramos liniją. Saulius džiaugėsi, jog iš karto užsimezgė empatiškas kontaktas su, į jo pagalbos šauksmą atsiliepusia, atvejo vadybininke. Nors pirmas vizitas pas gydytoją nuvylė dėl vyrui nepriimtinų gydymo metodų, atvejo vadybininkė nepasidavė ir nukreipė Saulių pas kitą specialistą.
„Mane tarsi paėmė už rankos ir nuvedė pas kitą gydytoją, su kuria jau galėjau išsikalbėti. Man pasiūlė tinkamą gydymą, rodė rūpestį. Ne veltui juk specialistai mokosi ilgus metus, specialiai rengiami tam, kad padėtų žmonėms“, – svarsto Saulius.
Vyras teigia, kad, patekus į emocinę krizę, labai svarbu kreiptis pagalbos – neužsiverti, o kalbėti apie tai, kas slegia, ieškoti reikiamos pagalbos. Pokalbiai, rūpestis ir tinkamas medikamentinis gydymas vyrui padeda ir šiandien. Šiuo metu vyras bando susigrąžinti prarastą finansinį stabilumą, dirba bendrovėje ir džiaugiasi, jog į Lietuvą grįžo sūnus, su kuriuo gali vis susitikti, pabendrauti, pajuokauti.
Svarbu – proaktyvi pagalba
Kauno miesto poliklinikos Šilainių psichikos sveikatos centro atvejo vadybininkė Birutė Ramoškienė pažymi, jog žmogui, esančiam tokioje sudėtingoje emocinėje krizėje, kurioje prieš trejus metus buvo Saulius, labai svarbu iniciatyvus atsakas iš specialistų.
„Sauliaus atvejis puikiai iliustruoja tarpinstitucinio bendravimo svarbą bei tai, kaip tinkamai jam funkcionuojant galima pasiekti teigiamų rezultatų. Kai Saulius paskambino į anoniminę psichologinę pagalbą teikiančią įstaigą, pokalbio metu su juo bendravusi psichologė įvertino savižudybės riziką kaip aukštą bei nukreipė jį atvejo vadybai psichikos sveikatos centre. Labai svarbu atkreipti dėmesį, jog Sauliui nebuvo pasakyta „paskambinkite šiuo numeriu“ ar „nuvykite į psichikos sveikatos centrą“, o buvo imtasi proaktyvios pagalbos – Sauliaus buvo pasiteirauta, ar jo kontaktus būtų galima perduoti psichikos sveikatos centre dirbantiems specialistams, kurie patys su juo susisiektų.
Gavus Sauliaus sutikimą, netrukus su juo susisiekė atvejo vadybininkas – šiuo atveju tai buvau aš. Vis dar puikiai pamenu tą pirmąjį mūsų pokalbį telefonu, kuris vyko penktadienio popietę prieš daugiau kaip trejus metus. Jo metu Saulius vis kartojo: „Įsivaizduojate, aš – penkiasdešimties metų vyras, o nieko neturiu. Visiškai nieko“, – sako B. Ramoškienė.
Atvejo vadybininkė sako, kad išreiškęs pagalbos siekį neviltyje esantis žmogus negali būti siunčiamas „nuo vienų durų, prie kitų“. Tokiu atveju labai daug žmonių prarastų viltį ir tolimesnės pagalbos nebesikreiptų.
„Sauliaus paminėta situacija, kai su pirmuoju jį konsultavusiu gydytoju-psichiatru neužsimezgė tinkamas terapinis kontaktas ir tolimesnės pagalbos norėjosi iš viso atsisakyti, psichikos sveikatos srityje nėra išimtis. Taip gali nutikti ir bet kurioje kitoje srityje, tačiau psichikos sveikatos paslaugų teikimas yra išskirtinis – juk čia kalbame apie mūsų emocijas, sunkumus ir skaudulius.
Būtent dėl to ir yra itin svarbu atrasti savyje jėgų ir pabandyti dar kartą, nueiti pas kitą specialistą, atrasti tą gydytoją, su kuriuo galėtumėte megzti abipusiu pasitikėjimu grįstą, gydantį ryšį“, – teigia specialistė.
Sauliaus atvejis, anot B. Ramoškienės, įsimintinas dėl to, jog jis atspindi gyvenimo nenuspėjamumą – vieną dieną žmogus gali būti klestinčiu verslininku, o po kurio laiko – nebeturėti nieko. Sunki finansinė padėtis, bedarbystė, vienišumas bei vis gilėjanti depresija buvo stiprūs savižudybės rizikos veiksniai. Tuo tarpu esminiai „saugikliai“, anot atvejo vadybininkės, buvo aukšta jo motyvacija, stiprus ryšys su sūnumi bei nusistatymas prieš alkoholio vartojimą.
„Per trejus metus Sauliaus gyvenime įvyko labai daug teigiamų pokyčių – šiandien jis dirba įmonėje, artimai bendrauja su į Lietuvą grįžusiu sūnumi, yra persikraustęs gyventi į kitą butą, kuria ateities planus, be to, jau kuris laikas nebenaudoja medikamentų, nes geba vidinių resursų pagalba susitvarkyti su kartas nuo karto kylančiu diskomfortu“, – sako atvejo vadybininkė, psichologė.
Drąsina kreiptis pagalbos
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė Kristina Navickienė antrina atvejo vadybininkei B. Ramoškienei ir teigia – sunkų laikotarpį išgyvenantis žmogus neturėtų bijoti kreiptis profesionalios pagalbos. Tam šiandien sukurta specialiai funkcionuojanti pagalbos teikimo sistema.
„Atvejo vadybininkai dirba penkiuose Kauno miesto poliklinikos padaliniuose – Centro, Dainavos, Kalniečių, Šančių ir Šilainių psichikos sveikatos centruose. Su atvejo vadybininkais gali susisiekti tiek pats, krizę išgyvenantis asmuo, tiek jo artimieji ar specialistai.
Atvejo vadybininkas, turėdamas kontaktus, susisiekia su žmogumi, kuris išgyvena krizę, galvoja apie savižudybę ar yra bandęs nusižudyti, įvertina kiekvienu atveju būtinos pagalbos poreikį, padeda suplanuoti reikiamą psichologinę, socialinę ar kitą pagalbą, suteikia besikreipiančiam paramą ir palaikymą. Parama ir konsultacijos yra teikiamos, kol savižudybės grėsmės nebelieka“, – sako Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė.
Daugiau informacijos apie pagalbos galimybes Kauno mieste bei psichologinės pagalbos kontaktus gyventojai gali rasti internetinėje svetainėje.
Taip pat – nacionalinės savižudybių prevencijos platformoje www.tuesi.lt, kurioje galima rasti informaciją apie visoje Lietuvoje teikiamą pagalbą ir kitą naudingą informaciją, susidūrus su krizėje ar savižudybės rizikoje esančiu žmogumi.
