2023 metais Lietuvoje turėtų pradėti veikti programėlė, leisianti keleivinių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams susimokėti už magistraliniais keliais nuvažiuotą atstumą. Ji pakeis vinjetes, kuriomis mokama už laiką (metus, mėnesį, savaitę ar dieną). Taip Lietuva įgyvendina vadinamąją Eurovinjetės direktyvą, o joje numatyta galimybė apmokestinti ir lengvuosius automobilius.
Tačiau nors direktyva ir numato tokią galimybę, kaip „Delfi“ informavo Susisiekimo ministerijos atstovai, Lietuvoje šiuo metu nėra svarstomas lengvųjų automobilių apmokestinimas už naudojimąsi kelių infrastruktūra.
„Direktyvos projektas numato teisę ES valstybės narėms taikyti mokesčius už naudojimąsi keliais ir lengviesiems automobiliams – tokie mokesčiai būtų renkami ne už nuvažiuotą atstumą, o už laiką (dienos, savaitės arba metinės vinjetės)“, – pastebima jų pateiktame komentare.
Pasiekė susitarimą
Birželio viduryje Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento derybininkai pasiekė politinį susitarimą dėl peržiūrėtų kelių apmokestinimo taisyklių (Eurovinjetės direktyvos), kuriomis būtų sprendžiamos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kito poveikio aplinkai problemos, spūsčių ir kelių infrastruktūros finansavimo klausimai.
Pranešta, kad per 8 metus nuo direktyvos įsigaliojimo dienos palaipsniui bus atsisakyta ribotos trukmės vinječių sunkiosioms transporto priemonėms pagrindiniame TEN-T tinkle.
Lietuvoje TEN-T (transeuropiniam transporto tinklui) šiuo metu priskiriami aukščiausios kategorijos (magistraliniai) keliai nuo A1 iki A18, kurių bendras ilgis yra 1 617 kilometrų.
„Tačiau pagrindinis kelių apmokestinimo principas yra tas, kad valstybės narės išlaiko laisvę taikyti rinkliavas ir naudotojo mokesčius skirtingų kategorijų transporto priemonėms, pavyzdžiui, sunkiosioms transporto priemonėms, sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms, tolimojo susisiekimo ir miesto autobusams, lengvosioms transporto priemonėms, lengvosioms komercinėms transporto priemonėms, mikroautobusams ir lengviesiems automobiliams, nepriklausomai viena nuo kitos. Pavyzdžiui, valstybės narės gali nuspręsti iš viso neapmokestinti autobusų“, – aiškinama EVT pranešime.
Nustatė ribinius tarifus
Lietuvoje Seimas keisti važiavimo keliais apmokestinimą nusprendė dar pernai.
Kaip numatoma priimtuose Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimuose, šiuo metu taikomą kelių naudotojo mokestį turi pakeisti kelių rinkliava. Dabar transporto priemonių valdytojai mokestį moka už laikotarpį, kuriuo kelių infrastruktūra yra naudojamasi, o įvedus rinkliavą bus mokama už keliais nuvažiuotą atstumą. Teigiama, kad taip bus užtikrinti principai „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“.
Priimtame projekte nurodoma, kad rinkliavos dydis priklausys nuo transporto priemonės tipo ir išmetamųjų teršalų kiekio pagal „Euro“ standartus. Seimas nustatė tik ribinius tarifus, o konkrečius jų dydžius turės nustatyti Vyriausybė.
Įstatyme numatyta, kad autobusai už nuvažiuotą kilometrą turės mokėti nuo 0,035 iki 0,07 euro. Krovininėms transporto priemonėms iki 3,5 tonos nustatyta 0,035–0,07 euro riba, sveriančioms nuo 3,5 iki 12 tonų – 0,05–0,1 euro, o daugiau nei 12 tonų – 0,08–0,16 euro. Teigiama, kad tokie tarifai yra artimi kitoms kelių rinkliavą taikančioms Europos Sąjungos šalims, panašioms į Lietuvą pagal ekonominio išsivystymo lygį.
Konkrečius tarifus nustatysianti Vyriausybė galės atsižvelgti ir į transporto priemonių kategorijas, klases ir grupes (M2, M3, N1, N2 ir N3), emisijos klases (nuo „Euro 0“ iki „Euro 6“).
Numatė 90 mln. eurų
Įstatyme dar nurodoma, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos kuriamai rinkliavos sistemai Vyriausybė turi numatyti ne daugiau kaip 90 mln. eurų.
Anksčiau svarstyta, kad šios lėšos galėtų būti suplanuotos vadinamajame „Ateities ekonomikos DNR“ plane, tačiau pasikeitus Vyriausybei jo atsisakyta. Kaip „Delfi“ sakė tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadybininkas Evaldas Tamariūnas, šiuo metu numatomas finansavimo šaltinis yra iždo paskola.
Beje per 2020 metus Lietuvoje elektroninių vinječių parduota už 49,43 mln. eurų, o prognozuojama, kad įdiegus elektroninės rinkliavos sistemą ir apmokius vartotojus, iš kelių rinkliavos bus surenkama apie 110 mln. eurų per metus.
Pasirinko programėlę
E. Tamariūnas „Delfi“ dar papasakojo, kad kelių rinkliavos sistema veiks palydovinio padėties nustatymo technologiniu sprendimu, kaip ir reikalauja direktyva.
„Lietuvos atveju, atsižvelgiant į kaštus ir technologines tendencijas pasirinktas išmaniųjų įrenginių (pavyzdžiui, mobiliojo telefono aplikacija ir pan.) sprendimas.
Pažymėtina, kad išmanieji įrenginiai tampa praktiškai visų kasdienybe, o šių technologijų vystymosi tendencijos didina jų prieinamumą bei užtikrina vartotojams naudojimo paprastumą ir patogumą.
Be to, kuriama sistema bus pritaikyta veikti ir su specialiais išoriniais įrenginiais. Tokiais, kaip naudojami ir kai kuriose ES šalyse“, – pasakojo LAKD atstovas.
Jis pridūrė, kad įrenginiai turi būti patogūs naudoti vartotojams, užtikrinti sistemos veikimą ir sudaryti kontrolės sąlygas, kad būtų išvengta rinkliavos nesumokėjimo atvejų.
„Transporto priemonių atpažinimui bus naudojama kontrolės įranga (numerių atpažinimo kameros, klasifikavimo įrenginiai) keliuose, o taip pat bus pasitelktos Kelių direkcijos įdiegtos modernios greičio stebėjimo sistemos, kurių funkcionalumai yra pakankami ir jau dabar naudojami kelių mokesčio sumokėjimo kontrolės tikslais. Be to, Kelių direkcija ketina papildomai pasitelkti visas kitas galimas priemones, kurios automatiškai atpažįsta valstybinius numerius.
Taip pat Kelių direkcija sieks dar glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvos policija ir Muitinės departamentu išnaudojant jų turimas kontrolės priemones. Pasirinktas sprendimas yra jau sukurtos ir veikiančios, Kelių direkcijos prižiūrimos, Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos vieno iš modulio modifikacija. Kelių direkcija turi patirties kuriant ir kitas informacines sistemas, organizuojant jų diegimą, priežiūrą ir plėtrą“, – dėstė E. Tamariūnas.
Gresia baudos
Važiavimas mokamais valstybinės reikšmės keliais nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio užtraukia vairuotojams baudą:
nuo 120 iki 340 eurų, kai važiuojama specialioms darbo funkcijoms atlikti, bet ne kroviniams vežti skirtomis kelių transporto priemonėmis arba žemės ūkio veiklos subjektų N1–N3 kategorijų iki 16 tonų (įskaitytinai) bendrosios masės kelių transporto priemonėmis;
nuo 170 iki 350 eurų, kai važiuojama M2 arba N1 kategorijų kelių transporto priemonėmis;
nuo 350 iki 750 eurų, kai važiuojama M3, N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonėmis.
Susisiekimo ministerijos atstovai „Delfi“ dar sakė, kad svarstant Eurovinjetės direktyvos projektą, Lietuva nuolat pasisakydavo už aplinkai draugišką, tvarų ir socialiai teisingą kelių transportą, pritardama platesniam šioje direktyvoje numatytų principų „vartotojas moka“ ir „teršėjas moka“ taikymui, ypač sunkiasvorėms transporto priemonėms, visoje ES.
„Nuo 2023 metų Lietuva pereis nuo laiku pagrįstos kelių apmokestinimo sistemos prie rinkliavos, kuri bus imama už nuvažiuotą atstumą ir priklausys nuo transporto priemonės ekologiškumo. Tai skatins naudoti aplinkai draugiškesnes kelių transporto priemones, dėl to mažės neigiama įtaka klimato kaitai ir gamtai. Naujoji tvarka taip pat leis gana tiksliai susieti nuvažiuotą atstumą ir už šį atstumą nustatytą mokestį.
Planuojama, kad 2023 metų sausio 1 dieną Lietuvoje pradės veikti Lietuvos automobilių kelių direkcijos sukurta elektroninė kelių rinkliavos sistema (e-tolling), kuri bus paremta principais „vartotojas moka“ ir „teršėjas moka“, – rašoma jų pateiktame komentare.
