Kauno rajone startuoja nauja dalyvaujamojo biudžeto programa, kuri padės pagerinti gyvenamąją aplinką ir labiau įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimo procesą. Todėl siekiant pakaunės gyventojams pristatyti naują programą vyko nuotolinis informacinis renginys, kuriame geraisiais pavyzdžiais pasidalino tie, kas jau nuo seniau įgyvendina šią programą.
Renginio dalyvius pasveikinęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė, kad dalyvaujamojo biudžeto programa startuoja ir pakaunėje.
„Mokysimės, kaip kurti dialogą tarp gyventojų ir savivaldybės. Tikiu, kad ši programa padės įtraukti žmones į strateginį veiklos planavimą. Kauno rajone gyvena daug kūrybingų žmonių, tad tikiu, kad sulauksime daug įdomių ir gražių idėjų, kaip pagražinti mūsų kraštą“, – kalbėjo meras.
Lietuvoje yra 10 savivaldybių tarp jų ir Kauno rajonas, kurios įgyvendina dalyvaujamojo biudžeto programas. Dar 6 savivaldybės ruošiasi šiam procesui, rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
„Per ketverius metus, kuomet ši programa veikia mūsų šalyje, buvo sulaukta 150 įvairių gyventojų idėjų, įgyvendinta – 20. Jų realizavimui išleista daugiau nei 1 mln. eurų“, – vardijo Transparency International Lietuvos skyriaus atstovė Deimantė Žemgulytė.
Pirmieji dalyvaujamojo biudžeto programą Lietuvoje 2018 metais pradėjo įgyvendinti Alytaus miesto savivaldybė, vėliau prisijungė Klaipėda, Šiauliai ir kitos savivaldybės. Tačiau ši naujovė startavo visai kitame žemyne – Pietų Amerikoje, Brazilijoje.
„Europoje yra du didieji miestai – tai Madridas ir Paryžius, kurie dalyvaujamojo biudžeto programą įgyvendina itin sėkmingai ir kasmet šiai programai skiria milijonus. Mūsų kaimynai lenkai startavo 2011 metais, o estai 2013 metais“, – apie geruosius pavyzdžius pasakojo D. Žemgulytė.
Anot D. Žemgulytės, ši programa skatina piliečių iniciatyvas, leidžia diskutuoti apie problemas, suburia bendruomenes, aktyvina verslo kūrimąsi.
Savo patirtimi dalinosi ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Ramašauskas. „Turiu patarimą gyventojams, kurie galvoja ir norėtų dalyvauti šioje programoje. Prieš teikiant idėją, kūrybiškai pažiūrėkite į savo aplinką, kurią matote kasdien. Ne visos idėjos kainuoja daug, kartais užtenka mažų investicijų, kad būtų galima sukurti patogią erdvę šeimoms, jaunimui, kurios skatintų bendravimą“, – patarė G. Ramašauskas.
Jis paragino pakaunės gyventojus suteikti naują prasmę nepatogioms erdvėms, atskleisti aplinkos grožį. „Jūsų idėja ir projektas turi atitikti skirtingų amžiaus grupių lūkesčius“, – pabrėžė asociacijos valdybos pirmininkas.
Alytaus miesto vartų idėjos autoriai broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai bei Artūras Mažeika akcentavo, kad kuriant svarbu nepamesti savo identiteto.
„Pagalvokite, ką jūs turite turėti tokio, ko neturi kiti. Nekopijuokite, o priešingai – kurkite savo identitetą, regiono portretą, pagal kurį Kauno rajonas bus atpažįstamas žmonių“, – teigė Algirdas Gataveckas.
Autoriai įsitikinę, kad idėjos atrandamos, jas padiktuoja aplinka, kurioje mes gyvename. „Nebijokite būti drąsūs ir aktyvūs“, – linkėjo Alytaus miesto vartų idėjos autoriai.
Renginio metu taip pat buvo pristatytas Kauno rajono gyventojų iniciatyva teikiamų projektų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektinių idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašas, paraiškos ir priedų pildymo reikalavimai.
Renginio organizatoriai dėkojo visiems pranešėjams, kurie pasidalino savo patirtimi galvojant idėjas ir jas įgyvendinant.
