Beveik penktadalis Lietuvos moksleivių bent kartą savo gyvenime yra bandę kokių nors narkotinių medžiagų – rodo naujausio tyrimo rezultatai. Populiariausias narkotikas tarp mokinių – kanapės, taip pat vartojami LSD, haliucinogenai, ekstazi ir kokainas. O ir įsigyti šių medžiagų visai nesunku, mat prekeiviai ateina ir į pačių mokyklų kiemus.
Narkotinės medžiagos pradedamos vartoti dar mokykloje
Naujausi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenys rodo, kad stabilizuojasi naujų narkotinių ir psichotropinių medžiagų atsiradimas bei grįžtama prie „tradicinių“ narkotinių medžiagų vartojimo.
Ekspertams ir medikams didžiulį nerimą kelia tai, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas vartojimas ir prieinamumas tarp mokinių vis dar išlieka didelis. Tyrimai rodo, kad 4 proc. mokinių patenka į aukštos rizikos vartotojų kategoriją. Labiausiai rinkoje paplitę sintetiniai kanabinoidai ir katinonai, kuriuos renkasi jaunimas.
Neramina ir tai, kad ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje atsiranda suklastotų medikamentų tokių kaip „Xanax“ tablečių, kurių sudėtyje rasta pavojinga nauja psichoaktyvioji medžiaga, o vartojant tokius suklastotus vaistus kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar net gyvybei.
Tokias tendencijas įvardija NTAKD specialistai, remdamiesi 2020 m. surinktais duomenimis ir 2019 m. balandžio pradžioje atlikto alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) rezultatais. Jame dalyvavo beveik 25 tūkst. 15-16 metų moksleiviai.
Net 19 proc. apklaustų mokinių bent 1–2 kartus bandę kokių nors narkotikų, iš jų 21 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų. Populiariausias narkotikas išlieka – kanapės, kiti vartojami – LSD, haliucinogenai, ekstazi, kokainas.
NTAKD direktoriaus prof. dr. Renaldo Čiužo teigimu, net 24 proc. apkaustų moksleivių tvirtina galintys lengvai gauti kanapių, o 4 proc. mūsų šalies mokinių patenka į aukštos rizikos kanapių vartotojų kategoriją.
„Ypač neramina tai, kad visos šios sveikatai pavojingos psichoaktyviosios medžiagos pradedamos vartoti gana anksti, dar mokykliniame amžiuje. Tad labai svarbu tėvams ar globėjams būti budriais, laiku pastebėti nerimą keliančius ženklus ir kuo skubiau imtis priemonių“, – sakė prof. dr. R. Čiužas.
Nors, anot jo, nežymiai mažėja mokinių, kurie bent kartą bandė arba vartojo nelegalių narkotikų, kol kas neturime kuo džiaugtis, nes tai sukelia sunkias pasekmes augančių jaunuolių organizmui ir priklausomybę, jei laiku nesiimama priemonių.
Moksleiviai kiek rečiau vartoja naujas psichoaktyviąsias medžiagas, kurių poveikis panašus į tradicinių narkotikų, pavyzdžiui, kanapių ar ekstazio. Šios medžiagos dar vadinamos „spaisais“ „legaliais narkotikais“, „sintetine marihuana“, „chimke“ ir gali būti įvairios formos, pavyzdžiui, žolių mišinio, miltelių, kristalų, suktinės, „markučių“, druskų, nosies purškalų ar tablečių.
Jų bent kartą bandė vartoti 7 proc. visų mokinių. Dažniausiai jie nurodė vartoję rūkomų žolių mišinius ir skysčių formos medžiagų, mažiau – miltelių, kristalų ar tablečių formos medžiagų.
Labiausiai rinkoje paplitę sintetiniai kanabinoidai („spaisai“, „K2“, „sintetinė marihuana“, „chimkė“) bei sintetiniai katinonai („miau miau“, „dronai“, „mefedronai“, „mefai“). Sintetinius kanabinoidus bent kartą vartojo 4,5 proc., o katinonus – 0,9 proc. apklaustų jaunuolių.
Nors iš pirmo žvilgsnio skaičiai atrodo maži, bet jie iš tikrųjų kelia nerimą, nes Lietuva pagal sintetinių kanabinoidų vartojimą viršija ESPAD šalių vidurkį (ESPAD vidurkis 3,1 proc.).
Kaip pastebėjo R. Čiužas, narkotinių medžiagų galima įsigyti ir mokyklos kieme, mat platintojai atvyksta ir ten.
Narkotinėse medžiagose įmaišyti ir žiurknuodžiai
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas, gydytojas toksikologas dr. Robertas Badaras tvirtina, kad norint gelbėtis iš priklausomybių narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, pirmiausia svarbu pripažinti problemą ir nebijoti kreiptis pagalbos.
„Svarbiausi požymiai, išduodantys, kad jaunuolis vartoja narkotikus – dėmesio sutrikimas, mieguistumas dieną ir nemiga naktį, apetito stoka, sutrikusi dėmesio koncentracija, agresyvumas, pasikeitęs draugų ratas, padidėjęs pinigų poreikis. Jiems esant tėvai turėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos į specialistus“, – sako dr. R. Badaras.
Pasak dr. R. Badaro, statistika nėra džiuginanti, ji tikrai neraminanti. Ypač gąsdina ir elektroninių cigarečių užpildai, mat neretai jie gali būti ne su įprastais, parduotuvėse parduodamais skysčiais, tačiau su nelagaliomis psichoatkyviosiomis medžiagomis, pavyzdžiui, sintetiniais kanabinoidais. Gydytojo teigimu, Lietuva iš Europos Sąjungos šioje srityje užima pirmą vietą.
Negana to, didžiulį pavojų kelia naujosios psichoaktyvios medžiagos. Visų pirma dėl to, jog po tokių medžiagų vartojimo pasireiškia visai netipiniai požymiai. Jei klasikiniai narkotikai turi labai aiškius klinikinius požymius, kurie pasireiškia greitai, tai naujosios medžiagos ilgą laiką gali būti nepastebimos.
Tėvai neretai nenori pastebėti vaikų prasidedančios priklausomybės, nes, pasak gydytojo, tiesa baugina. Tačiau pirmuosius ženklus galima pamatyti nesunkiai: dažnai besikeičiančios nuotaikos, dienos režimas, sutrikęs susikaupimas, naujų pažįstamų ratas, dingę buvę interesai, pinigų trūkumas.
Lyginant su senesnėmis psichoaktyviosiomis medžiagomis, naujosios yra daug pigesnės ir prieinamesnės, o tai kelia dar didesnį pavojų. Be to, jų – daugybė. Vien Europoje skaičiuojama apie 800 naujų psichoaktyvių medžiagų.
Dr. R. Badaras pasakojo, kad seniau tekdavo kalbėti apie 6 pagrindines medžiagas, o dabar – apie 800. Tad savaime suprantama, kad jas daug sunkiau atskirti ir suprasti, kokia tiksliai tai medžiaga.
Įdomu tai, kad visoje Europoje pastebimas grįžimas prie klasikinių narkotinių medžiagų. Gydytojo teigimu, taip nutiko tikriausiai dėl to, kad žmonės pamatė, kokios tragiškos pasekmės gali įvykti po įvairių eksperimentų.
Pavyzdžiui, ne paslaptis, kad kai kuriuose naujose psichoatkyviose medžiagose randama žiurknuodžių. Ir tai – ne atsitiktinumas. Mat įdėjus žiurknuodžių į sintetinius kanabinoidus, medžiaga ilgiau išlieka organizme.
Vienas iš skaudžių pavyzdžių, kai naujosios medžiagos sukelia tragiškas pasekmės, tai sintetinės kanapės.
Pasak gydytojo toksikologo, kanapės pradėtos padirbinėti pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes tai labai pigu ir naudinga gamintojams. Sintetinių kanabinoidų poveikis gali būti net iki 100 kartų stipresnis, o vartoti juos žmonės gali ir nė nežinodami, nes ši medžiaga bus pristatoma kaip įprastos kanapės. Gydytojas pasakojo, kad ir Lietuvoje buvo atvejų, kai dėl sintetinių kanabinoidų vartojimo 20 metų asmeniui į smegenis išsiliejo kraujas.
Dr. R. Badaro teigimu, be paauglių švietimo situacija tik blogės, nes dažniausiai mokiniai narkotikus pradeda vartoti dėl smalsumo.
Sunku rasti mokyklą, kurioje nebūtų šios problemos
Socialinių projektų iniciatorius, „Aš Esu“ bendruomenės vadovas kunigas Kęstutis Dvareckas pasakoja, kad daugeliui jaunuoliui pavyksta sėkmingai atsikratyti priklausomybių narkotinėms medžiagoms, kai laiku kreipiamasi pagalbos į specialistus.
„Svarbiausia pripažinti egzistuojančią problemą ir negalvoti, kad ji išnyks savaime. Sunkiausia pradedantiems sveikimo kelią – apsispręsti ilgalaikėms programoms, nes esame nekantri visuomenė. Greito atsipalaidavimo siekis dažną ir pastūmėjo į priklausomybes. Nėra tikro ir greito sveikimo – tikri pokyčiai imlūs laikui. Sveikimo kelias nelengvas, jis turi savo kainą, bet tūkstančių sveikstančiųjų patirtis aiškiai liudija – juo verta eiti verta“, – sako kun. K. Dvareckas.
K. Dvarecko teigimu, kartais mokyklos sako, kad jų bendruomenėje tokia problema neegzistuoja.
„Tai kyla klausimas, ar tikrai ta institucija yra tame pačiame krašte, kaip mes. Tik pripažinus problemą galima pradėti ją spręsti“, – sakė K. Dvareckas.
NTAKD reabilitacijos projektams, kurie padeda žmonėms grįžti į visavertį gyvenimą ir atsisakyti priklausomybių, 2019 m. skyrė 1,7 mln. eurų, 2020 m. – 1,5 mln. eurų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
