Prasidėjus masinei gyventojų vakcinacijai nuo COVID-19, bus rekomenduojama ją vykdyti pradedant vyriausiomis amžiaus grupėmis, tikslesnė tvarka turėtų paaiškėti netrukus, sako sveikatos viceministrė Živilė Simonaitytė. Žmones registruoti skiepui planuojama elektroniniu būdu.
„Čia turbūt svajonė būtų sakyti, kad keliaukime visi, kas norime, bet suprantame ir tai, kad turbūt grupė tų žmonių, kuriems reikėtų registruotis, yra labai didelė, tai šiek tiek dabar dar konsultuojamės su savivaldybėmis, kaip jie matytų šitą procesą“, – žurnalistams penktadienį sakė viceministrė.
„Panašu, kad linksime link to, kad visų pirma rekomenduosime registruotis vyresniems žmonėms, tai galbūt kas penkerių metų laikotarpiais, ji bus, bet kaip tiksliai mes ją įgyvendinsime, turbūt savaitės dar klausimas ir per kitą savaitę tuos atsakymus galutinai turėsime“, – pridūrė ji.
Pasak viceministrės, kol kas yra sunku pasakyti, kada tiksliai bus pradėta masinė vakcinacija, nes, net ir baigus senjorų vakcinaciją, lauktų dar dvi prioritetinės grupės: žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, bei valstybei svarbias funkcijas vykdantys darbuotojai. Planuojama, kad šių grupių registracija skiepams vyks per darbovietes ir medicinos įstaigas.
„Mes kalbame apie masinės vakcinacijos pradžią gegužės pradžioje. Reiškia apie šių grupių – žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis ir svarbias valstybei, visuomenei funkcijas atliekančiųjų – vakcinaciją galime kalbėti per kovo antrą pusę-balandžio mėnesį“, – sakė Ž. Simonaitytė.
Sąrašą ligonių, kurie bus skiepijami prioritetine tvarka, ministerija yra sudariusi pernai, artimiausiu metu planuojama jį atnaujinti ligų kodais, bet, pasak viceministrės, tai bus „labiau techniniai pakeitimai“.
Registracija vyks per e.sveikatą
Planuojama, kad prasidėjus masiniam visuomenės skiepijimui, jai gyventojai bus registruojami per e.sveikatos sistemą. Viceministrė pripažįsta, kad tai bus iššūkis, kuriam rengiamasi jau dabar, atnaujinant šią sistemą bei diegiant papildomus pajėgumus.
„Šiuo metu Registrų centras dirba su atnaujinimu išankstinės pacientų registravimo sistemos ir yra numatoma, kad tai bus daroma arba savarankiškai patiems gyventojams jungiantis prie sistemos, arba skambinant ir registruojantis, bet būtent naudojant Registrų centro valdomą e.sveikatos sistemą“, – sakė Ž. Simonaitytė.
Savo ruožtu Registrų centras BNS informavo, kad „e.sveikatos sistemai, kaip ir bet kuriai kitai IT sistemai, didelis kreipimųsi skaičius vienu metu gali būti iššūkis“.
„Tačiau jį galima suvaldyti tolygiai skirstant besikreipiančiųjų srautus, pavyzdžiui, diferencijuojant procesą pagal amžiaus grupes. Šiuo ir kitais susijusiais e,sveikatos klausimais, kaip įprasta, yra nuolat bendraujama su sistemos valdytoja Sveikatos apsaugos ministerija“, – teigė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
Viceministrės teigimu, šiuo metu yra rengiama rezervinė registracijos sistema, kuri būtų pasitelkiama tuo atveju, jeigu kiltų nesklandumai. Registrų centro sistema tam pasirinkta todėl, kad didžioji dalis sveikatos priežiūros įstaigų turi sąsajas su e.sveikata, todėl tokia registracija yra lengviau įgyvendinama technologiškai.
„Be abejo, jeigu bus poreikis, ir ta rezervinė sistema, apie kurią minėjau, yra numatoma ją įsigyti iš privačių tiekėjų ir turėti tą rezervinį registravimo paketą“, – sakė Ž. Simonaitytė.
Vakcinavimo vietų gali daugėti
Kalbėdama apie „gyvą eilę“ dėl vakcinų, kurios yra nepanaudojamos iš karto, viceministrė sakė, jog kol kas tokios problemos, kad vakcinos nebūtų sunaudojamos, nėra, nes jas atšildžius galima laikyti dar penkias dienas.
„Jeigu taip nutinka, kad dalis vakcinų tą dieną yra nesunaudojama, jos yra naudojamos kitą dieną. Faktas, natūralu, kad didėjant apimtims, didėjant atšildomų vakcinų kiekiui, kurį reikia sunaudoti, jeigu mes susidursime su tokiu poreikiu, tai gali būti daroma“, – komentavo viceministrė.
Ž. Simonaitytės teigimu, taip pat svarstoma, kad ateityje vakcinacija galėtų vykti ne tik vaistinėse, bet ir mobiliuosiuose punktuose: „Galimybių plėsti vakcinavimo vietas tikrai yra nemažai, jeigu matysime poreikį, kad tų vakcinų nespėjame sunaudoti, tai ir plėsime.“
Ji pabrėžė, kad panašiai kaip ir anksčiau esant kritinei padėčiai ligoninėse, esminis klausimas yra ne infrastruktūra, o žmogiškieji ištekliai, tai yra, žmonės, kurie gali atlikti vakcinavimą.
Ministerija yra numačiusi plėsti ir informacinę kampaniją gyventojams, taip pat paskelbiant daugiau informacijos kitomis kalbomis, kaip rusų ar lenkų.
Pirmąja vakcinos doze Lietuva šiuo metu yra paskiepijusi per 241,7 tūkst. žmonių, abiem dozėmis – per 91,5 tūkst. žmonių.
