Panemunėje 1930 m. statytame name verda įsikūrimo darbai – įrenginėjamas kūrybos centras „K.I.N.A.S. Panemunė“, kuriame, planuojama, nuolat bruzdės lankytojai. Pirmajame aukšte bus galima susitaisyti sugedusį daiktą bendruomenės dirbtuvėlėse, apsilankyti kino filmo peržiūroje ar pavaikščioti lynu, o antrajame aukšte galės apsistoti miesto svečiai ar maldininkai, mat netoliese eina piligrimų kelias „Camino Lituano“.
Namą atgavinti užsimojo kauniečiai Giedrius Bučas ir Kęstutis Žižys su bendraminčiais.
Veikė mokykla, kino teatras, biblioteka
Tarpukariu Vytauto g. (dab. Vaidoto g. 26) pastatytame „medinuke“ veikė pradinė mokykla, kurioje vaikus mokė vienuolės kazimierietės, atvykdavusios čia iš Pažaislio vienuolyno.
Antrajame pastato aukšte veikė vaikų darželis, buvo įrengtas žaidimų kambarys. Sovietmečiu uždarius mokyklą, name kurį laiką veikė kultūros centras ir nedidelis kino teatras „Panemunė“. 1951-2012 m. pastate veikė Kauno m. centrinės bibliotekos Panemunės filialas, o 2003 m. pastate dar įsikūrė Kauno Panemunės bendruomenės centras.
Nuo 1992 m. iki šiol pastatas priklauso Aukštosios Panemunės parapijai. Kūrybos namams „K.I.N.A.S.
Panemunė“ jis suteiktas naudoti iš geros valios.
Įkūrė bendruomenės dirbtuves
Trečius metus Panemunėje gyvenantis Giedrius Bučas atviravo nuolat galvoje besinešiojantis galybę idėjų, tad Kęstučiui Žižiui sužinojus, kad buvęs Panemunės bendruomenės centro pastatas stovi nenaudojamas, žinia pasidalino su G. Buču. Jis sugalvojo, kaip būtų galima pastatą įveiklinti. Nusprendė jį paversti daugiafunkciu bendruomenės santalkos centru.
„Kadangi daugybę metų užsiimu neformaliu švietimu darnaus vartojimo ir tvarumo srityje, aplinkos švarinimu, pirmiausiai sugalvojau įrengti čia nekomercines bendruomenės dirbtuvėles, kur visi norintieji galės pasinaudoti įrankiais, medžiagomis ir prikelti savo daiktus antram gyvenimui. Galbūt tėtis ar mama su vaikais užsuks pasigaminti lesyklėlę, inkilėlį ar kažką nesudėtingo, o gal moteris ar vyras sugalvos restauruoti seną staliuką ar pan. Laukiami visi!“, – pasakojo G. Bučas. Erdvėje taip pat bus galima švęsti „žaliuosius“ vaikų gimtadienius.
Laiką reikės rezervuoti iš anksto, nes dirbtuvėlėse įrengtos 5 darbo vietos.
Vyras atskleidė, kad didžioji dalis dirbtuvėlės įrangos (išskyrus įrankius) yra prikelta antram gyvenimui. „Tie daiktai tiesiog buvo išmesti“, – pridūrė G. Bučas. Tvarkingai į dėžes surūšiuotus įrankius vyras surinko per ilgą laiką: kažkas padovanojo, atidavė, dalį pirko pats ar rado išmestus, yra daiktų net iš G. Bučo vaikystės, dar jo šviesaus atminimo tėčio naudotų.
Erdvė moterų ratams
Šalia dirbtuvėlių esanti erdvė šalimais bus skirta moterų veikloms. „Tai – rankdarbių salytė, ji bus skirta moterų ratams, galbūt jos dainuos sutartines, gal pins, gamins kalėdinius vainikus ar pan. Skatinsime aktyviai telktis bendruomenės moteris“, – sakė G. Bučas.
Šiuo metu patalpa remontuojama: jau sutvarkyta autentiška krosnis, dar planuojama įrengti virtuvėlę, suteikti patalpai jaukumo.
Prie lango pastatyta zuikio dekoracija, kurią G. Bučas rado už vienos iš 9-nių name esančių krosnių. Beje, aštuonias krosnių meistras jau sutvarkė, beliko paskutinė, esanti dirbtuvėlių patalpoje.
„Siekdami išlaikyti autentiškumą, pastatą kūrensime krosnimis. Šiame kambaryje esanti krosnis pati dailiausia: balta, glazūruotais kokliais. Suskilinėjusius koklius pakeisime, permūrysime pakurą“, – planus dėstė G. Bučas.
Kino salėje – įvairūs renginiai
Pašnekovas vedasi į kitą namo galą pirmame aukšte. Čia išlikęs sovietmečiu pastate veikusio kino teatro „Panemunė“ langelis bilietams parvadinėti. „Žmonės su nostalgija atsimena, kaip eidavo į šį kino teatrą“, – pažymėjo G. Bučas.
Kino teatro koridoriuje stovi G. Bučo bičiulio padovanotas pianinas, sutvarkius kino salę jis keliaus ant scenos. Įžvengiame į nedidelę salę. Nustojus veikti kinui, joje vykdavo įvairūs Panemunės bendruomenės renginiai: mokinių spektakliai, koncertai ir pan. Dabar salė remontuojama. Pašnekovas tikisi, kad salėje renginius organizuos ne tik Panemunės bendruomenės nariai, čia galės vykti šokių, teatro kolektyvų veiklos.
Planuose – ir kino, poezijos vakarai, menininkų plenerai, fotosesijos. „Kadangi esu projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorius tvarumo srityje, 2022 metais šiame medinuke netrūks įvairių renginių, skirtų ir šiam projektui“, – pridūrė G. Bučas.
G. Bučo bendramintis, dar vienas erdvės gaivintojas Kęstutis Žižys salėje šaltuoju metų laiku jaunimui rengs vaikščiojimo neįtemptu lynu treniruotes.
Antrajame aukšte – viešbutėlis
Palėpėje įrenginėjami nedidelio viešbutėlio („hostelio“) apartamentai. Planuojama, kad bus 3 numeriai: du didesni ir vienas vienvietis.
Sovietmečiu vienoje iš patalpų buvo įrengtas kultūros namų direktoriaus kabinetas, kitoje gyveno ūkvedžio šeima. Buvusiame direktoriaus bute jau sutvarkytas senovinis pečius, jame svečiams bus pasiūlyta išsikepti kugelį. G. Bučas tikino, kad stengiamasi išlaikyti autentišką interjerą, tad erdvės bus keičiamos minimaliai.
Dabar didžiausias iššūkis – įrengti šiuose numeriuose sanitarinius mazgus.
G. Bučas įsitikinęs, kad viešbutėlis sulauks susidėmėjimo ne tik įprastų turistų tarpe, bet ir piligrimų, mat netoliese eina piligrimų kelias „Camino Lituano“. „Rajonas įdomus: čia pat Panemunės šilas, iki Pažaislio vienuolyno 4 km – valandėlė ir pėstute nueini. Kitoje gatvės pusėje stovi A. Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, joje vyksta Šv. Roko atlaidai. Su troleibusu 15 min. – ir miesto centras. Anksčiau Panemunė buvo kurortinis priemiestis, tad ir dabar vaikštant gatvelėmis pasijunti, kaip Palangoj“, –
Panemunės privalumus vardino G. Bučas.
Planuojama, kad pirmieji svečiai viešbutėlio kambariuose galės apsistoti jau šią vasarą.
Stengsis atnaujinti eksterjerą
Beveik 400 kvadratinių metrų užimantis tarpukario pastatas reikalauja atsakingo remonto. Tai reikalaus daug lėšų, tačiau G. Bučas turi vilties palaipsniui jį visą atnaujinti.
„Planuojame sutvarkyti fasadą, stengsimės atkurti autentišką išvaizdą. Dar reikės apšiltinti visą namą, nes žiemą čia taip šalta, kad užšąla vanduo. Apšiltinimas svarbus ir dėl to, kad kūrenant koklinėmis krosnimis reikalinga gera šiluminė izoliacija“, – dėstė G. Bučas.
Antrajame aukšte bus atkurtas kadaise čia buvęs balkonas, dar reikės pakeisti namo stogą, sudėti autentiškus medinius langus. „Archyve ieškosime nuotraukų, aprašymų, stengsimės atkurti autentiką, kuri mums labai svarbi“, – atkreipė dėmesį G. Bučas.
Vardindamas būsimus remonto darbus, pašnekovas pažymėjo, kad siekiant padengti pastato išlaikymo išlaidas, dalis kūrybos namuose vykstančių renginių bus vykdomi už simbolinį mokestį.
Šiuo metu į veiklą įsijungė ir vietinės moterys, Panemunėje gyvenančios nuo vaikystės, jos renka pastato istoriją. „Ieškome žmonių, kurie gyveno šiame name ir pasidalintų atsiminimais.
Norime padaryti laiko rodyklę pastate. Darbų daug, tad laukiame karantino pabaigos ir netrukus pakviesime visus norinčiuosius į svečius“, – atsisveikino vienas iš kūrybos namų „K.I.N.A.S. Panemunė“ kūrėjų Giedrius Bučas.
