Europos Žmogaus Teisių Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad priėmė buvusios parlamentarės Neringos Venckienės skundą nagrinėjančio Lietuvos teismo prašymą pateikti išvadą dėl apkaltos reglamentavimo Lietuvoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prašo išaiškinti, ar Lietuva nepažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos, drausdama per apkaltą pašalintam žmogui dalyvauti Seimo rinkimuose.
Šį prašymą nagrinės 17 teisėjų Didžioji kolegija, paskelbė Strasbūro teismas.
Vyriausioji rinkimų komisija pernai atsisakė N. Venckienę registruoti kandidate į Seimą, ji apskundė šį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis sustabdė bylą ir kreipėsi konsultacijos į Strasbūrą.
N. Venckienė parlamentarės mandato neteko po apkaltos 2014 metais.
Lietuvos Konstitucinis Teismas yra suformulavęs doktriną, kad sulaužęs priesaiką parlamentaras niekada nebegali būti renkamas Seimo nariu.
N. Venckienė teigia, kad taip pažeidžiamos jos teisės, kurias garantuoja Strasbūro teismo doktrina.
Europos Žmogaus Teisių Teismas Rolando Pakso byloje buvo konstatavęs, kad prezidento priesaiką sulaužiusiam žmogui negali būti uždrausta visą gyvenimą kandidatuoti į Seimą.
Lietuvos Konstitucinis Teismas teigia, kad vienintelis būdas pašalinti nesuderinamumą tarp jo ir Strasbūro teismo doktrinos – priimti Konstitucijos pataisą. Seimas tokios pataisos iki šiol nepriėmė, dėl to Lietuva nuolat sulaukia Europos Tarybos kritikos.
