Spaudžiant šaltukui vieni susisuka į šiltų megztinių ir šalikų „kokonus“, o kiti išbėga pasportuoti gryname ore ir neria į eketę. Nesvarbu, kiek laipsnių šalčio rodo termometras, Kauno „ruoniai“ vis tiek maudosi vandens telkiniuose. Net ir šiomis žvarbiomis dienomis jų galima sutikti Kauno mariose, Nemune ties Panemune, Drąseikiuose, Lampėdžio ežere ar Rokų karjere. Tiesa, esant karantino ribojimams, jie maudosi pavieniui.
Kauno „ruoniai“ – Lukrecija Augustaitytė, Gintarė Remeikienė, Mindaugas Arlinskas ir Narimantas Venckevičius – pasakoja, kas skatina reguliariai šokti į ledinį vandenį net spaudžiant didžiausiems šalčiams.
„Ruonė“ jau 20 metų
Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Lukrecija Augustaitytė į ledinį vandenį neria jau daugiau kaip 20 metų. Paskutinį kartą prieš kelias dienas maudėsi Lampėdžio ežere. „Esant įvairioms iniciatyvoms, tokioms kaip sausio 18 d. – vasario 18 d. vykstantis „30 dienų iššūkis“ (kurio metu dalyviai 30 dienų iš eilės neria į vandens telkinius), prisijungia daugiau žmonių. Kadangi šiuo metu negalima būriuotis, kiekvienas lauke maudomės individualiai“, – kalbėjo L. Augustaitytė.
Žiemos maudynėms dažniausiai ji renkasi Lampėdžio ežerą ar Nemuno krantus ties Panemune. Į šaltą vandenį pasakojo lipanti neilgam – tiek, kiek trunka panerti visu kūnu tris kartus.
„Aš, kiti mano kolegos nesam žieminiai ruoniai ar Wim Hof pasekėjai, kurie lediniam vandeny gali išsėdėti ištisas 5 minutes ir pan. Ne, mūsų tikslas – kad organizmas patirtų šoką, kad kraujagyslės susitrauktų, valytųsi toksinės medžiagos, vyktų kiti procesai ir gautume apsauginį imuniteto skydą nuo ligų visai parai“, – aiškino L. Augustaitytė.
Nurimsta, prisipildo energijos
Kitas pašnekovas, šalčiu besimėgaujantis Mindaugas Arlinskas, šaltame vandenyje atviravo besimaudantis visur, kur tik galima: Kulautuvos karjere, Kauno mariose, Nemune, Lampėdžio ežere ir pan. Vyras ne kartą lankėsi Himalajuose, kur naktys būna labai šaltos, miegojo ir esant -20 laipsnių šalčiui Lietuvos miškuose be palapinės, tad prie šalčio jau yra pratęs.
„Maudymąsi šaltam vandeny pabandžiau prieš beveik 1,5 metų. Mane sudomino Wim Hof metodas, kur šaltas vanduo derinamas su giluminiu kvėpavimu. Patiko maudynių poveikis – tai tarsi „reset“(atstatyti, – red.) mygtukas. Ateina ramybė, nurimsta kvėpavimas, esi kupinas energijos, kartu tai puikus būdas valdyti stresą. Be to, nuo tada, kai pradėjau maudytis šaltame vandenyje, dar nei karto nesirgau“, – atviravo M. Arlinskas.
Dar viena ledinių maudynių propaguotoja Gintarė Remeikienė į šaltą vandenį pirmąkart įšoko 2019 m. gruodžio 5 d. Iš pradžių, kaip pasakojo, keliaudavo su sporto užsiėmimų, kuriuos vedė treneris Andžej Michmel dalyviais, o vėliau įsitraukė į „30 dienų ledo eketės iššūkį“. Netrukus ledinės maudynės tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi. „Pradėjau vedina entuziazmo ir… baimės. Netrukus suvokiau, kad atsirado puiki galimybė „perlipti per save“. Pradėjus sportuoti džiugino rezultatai, atsirado didesnė motyvacija nerti į ledinį vandenį. Kai nori – atrandi ir laiko: jei ne ryte, tai per pietus ar vakare“, – šypsodamasi kalbėjo G. Remeikienė.
Ji tikino, kad išlipus į krantą jaučiasi, tarsi išėjusi iš pirties. „Oda parausta, garuoju. Trykšta energija, gera nuotaika, akys plačiai atsimerkia. Ryte nereikia kavos, esi ir taip žvalus. Ledo eketė – geros nuotaikos užtaisas! Linkiu kiekvienam pabandyti“, – ragino G. Remeikienė. Šaltam vandeny ji atsigaivina vidutiniškai 3 kartus per savaitę. Dažniausiai renkasi Lampėdžio ežerą ar Drąseikių karjerą.
Rečiau serga
„Ruonis“ Narimantas Venckevičius pasakojo ledines maudynes pradėjęs prieš 5 metus, kai žmona pasiūlė žiemą išsimaudyti jūroje. „Labai patiko, savijauta – fantastiška! Peršalimo ar kitos ligos puola žymiai rečiau. Tačiau svarbiausia, kad atsirado tikėjimas savo jėgomis, sustiprėjo imunitetas. Mintyse tarsi susiformavo blokas: „sirgti – nematau priežasčių”. Taigi, jei kažkas ir bando kabintis – tik trumpam ir nesunkiai“, – kalbėjo N. Venckevičius, į Lampėdžio ežerą ar Rokų karjerą įšokantis bent kartą per savaitę, o Baltijos jūroje besimaudantis ištisus metus.
Sveikuolė L. Augustaitytė antrino, kad maudynės žiemą užgrūdina ir saugo. „Atsitraukia ligos. Jei kartais ir sušnarpšti, tai lengva forma, aš pati jau neprisimenu, kada slogavau. Savijauta gera, imunitetas stiprus, jokie virusai nepuola. Be to, šaltas vanduo nuplauna neigiamą informaciją, tinginystę, puikybę, egoizmą, visa, kas nereikalinga. Išlendi jau kitoks. Šaltas vanduo grūdina valią, ištvermę, sudėtingose gyvenimo situacijose reaguoji jau kitaip“, – iš patirties kalbėjo Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė L. Augustaitytė.
Reikia pasiruošti
Norint pradėti maudytis lediniame vandenyje – prieš tai būtina pasiruošti: sportuoti, tinkamai maitintis, atsižvelgti į sveikatos ypatumus, laikytis medikų rekomendacijų. Pašnekovai patarė pasirengimą pradėti su patyrusiu „ruoniu“, kuris duos naudingų patarimų. Prieš maudynes reikia atlikti mankštą, prasibėgti. Apranga turi būti patogi.
N. Venckevičius akcentavo, kad prieš neriant visada intensyviai prasimankština, bėga krosą, atlieka kvėpavimo pratimus. „Pratintis prie ledinių maudynių reikia palengva. Dar patartina gerti daug arbatų, ypač imbiero, vartoti medų, laikytis sveikos gyvensenos principų“, – vardino vyras.
Vaizdo įrašė matoma G. Remeikienė dalinosi, kad apšyla bėgdama 3-4 km ilgio distanciją ir tik tada lenda į šaltą vandenį. Šventiniu laikotarpiu maudytis lediniame vandenyje keliaudavo visa jos šeima: vyras, vaikai. „Tiesa, prieš tai pasikaitindavome pirtyje, kad kūnai įšiltų“, – sakė ji.
Sveikuolė L. Augustaitytė pabrėžė, kad po treniruotės kūnas turi būti kiek įkaitęs, kad norėtų atvėsti, tačiau prakaitas neturi žliaugti. „Sušilus pakanka įbristi ir panerti kokius 3 kartus. Svarbu, kad ir galva panertų, juk smegenis taip pat dera pravalyti. Beje, naujokams vieniems tikrai nepatariu maudytis eketėje, rekomenduoju susibičiuliauti su žmonėmis, kurie pastoviai ir atsakingai tą daro“, – akcentavo L. Augustaitytė.
Ji pridūrė, kad labai svarbu, su kokiomis mintimis žmonės keliauja maudytis lediniame vandenyje: „Jei galvosiu, kad mane sutrauks ar pasigausiu plaučių uždegimą – turbūt taip ir įvyks, nes mintys yra labai galingos. Bet jeigu eisite su šviesiomis mintimis, kad: „man nešalta, aš grūdinuosi, stiprinu sveikatą” – viskas bus gerai“, – atsisveikino sveikuolė L. Augustaitytė.
