Artėjant jubiliejiniam Laisvės gynėjų dienos minėjimui, vėl siūloma šią dieną paskelbti nedarbo diena. Tokį pasiūlymą Darbo kodekso pataisoms, kurias pradėjo svarstyti kadenciją baigęs Seimas, įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Algimantas Dumbrava ir Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė.
Beje, jie nesiūlo, kad Laisvės gynėjų diena – Sausio 13-oji – nuolat būtų paskelbta nedarbo diena. Laisva nuo darbo būtų tik 2021 m. sausio 13 d. – tai yra jubiliejinė šventė.
„2021 m. minėsime jubiliejinę 30 metų Laisvės gynėjų dienos šventę. Tokį jubiliejų verta švęsti suteikiant Lietuvos žmonėms nedarbo dieną. Tačiau paskelbti Laisvės gynėjų dieną nedarbo diena nuolat būtų papildoma našta Lietuvos ekonomikai”, – sako A. Dumbrava ir D. Asanavičiūtė.
Jie siūlo, kad Darbo kodekso pataisa dėl sausio 13-osios dienos galiotų nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 dienos.
Beje, tai ne pirmas bandymas Seime įteisinti šią naują nedarbo dieną. Kadenciją baigęs Seimas dėl to ėmėsi įvairios juridinės technikos, bet dėl teisininkų, Vyriausybės pastabų to kol kas nepavyko išspręsti.
Šių metų birželio 16 d. parlamentarai po pateikimo pritarė tuomečio Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko Arūno Gumuliausko pateiktai Darbo kodekso pataisai, siūlančiai sausio 13 d. įtraukti į švenčių sąrašą.
Už tai balsavo 49 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 5 parlamentarai. Tačiau dėl naujos šventinės dienos parlamentarai nutarė atsiklausti Trišalės tarybos ir Vyriausybės nuomonės.
Vyriausybė yra pritarusi siūlymui sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – skelbti nedarbo diena.
Tiesa, Vyriausybė rekomendavo naują laisvą dieną skelbti vietoje lapkričio 2 dienos laisvadienio, nes, anot Vyriausybės, Lietuva ir taip turi daug švenčių dienų, o ekonomikai tai atsiliepia neigiamai.
Pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą, sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – nėra priskirta prie tų švenčių dienų, kuriomis paprastai nedirbama.
Galiojantis Darbo kodeksas numato, kad paprastai nedirbama šiomis švenčių dienomis: sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną; vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną; sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis; gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną.
Pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną; pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną; birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną; liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną; rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną); lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną; lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną; gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną; gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.
