„Skola – ne žaizda, nesugis“, – sako lietuvių liaudies patarlė. Tačiau pelnytis iš žmonių skolų – mažų mažiausiai negražu. Tuo įsitikinę kauniečiai, kurie pranešimą apie skolą gavo ne iš būsto administratoriaus, o tiesiai iš skolos išieškojimo bendrovės, kuri dar ir pareikalavo sumokėti skolos išieškojimo mokestį. Tokiu elgesiu pasipiktinę gyventojai kreipėsi į vartotojų teises ginančius pareigūnus, advokatus ir žiniasklaidą. Pasiaiškinkime drauge, kas šioje situacijoje kaltas, o kas – teisus.
Rado būdą pelnytis iš skolininkų
„Mūsų istorija gana kasdieniška ir tokių situacijų, greičiausiai, nutinka daugeliui, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių vėluoja mokėti įmokas, tačiau joje yra vienas labai svarbus momentas, kuris privertė mus pakovoti už savo teises ir siekti teisingumo“, – pasakoja kauniečių (vardai ir pavardės redakcijai žinomi) pora.
Pasak į portalą „Kas vyksta Kaune“ pasikreipusių skaitytojų, pradėjus aiškintis jiems nutikusią situaciją, kilo įtarimų, kad Kaune būsto administravimo paslaugas teikianti bendrovė „Būsto valda“ gali būti sukūrusi schemą, kaip papildomai pelnytis iš skolininkų. Todėl pora nusprendė pasidalinti surinkta informacija bei perspėti kitus žmones, kurie gali patekti į panašią situaciją.
„Spalio pradžioje elektroniniu paštu, kuriuo gauname sąskaitas už „Būsto valda“ (BV) teikimas paslaugas, atkeliavo laiškas iš skolos išieškojimo bendrovės „Sergel“, kad esame skolingi įmonei gana nemažą sumą, dėl kurios išieškojimo BV kreipėsi pirmiausia ne į mus, nors turi visus kontaktinius duomenis, o tiesiai į „Sergel“, – pasakoja pora. Kauniečius labiausiai šioje istorijoje papiktino tai, kad dėl pasirinkto tokio būdo, jų turima skola „pabrango“ net 80-čia eurų – toks buvo nurodytas skolos administravimo ir išieškojimo mokestis, kurį „Sergel“ reikalavo nedelsiant susimokėti.
Pradėjus aiškintis situaciją su BV, paaiškėjo, kad susidaręs įsiskolinimas yra už renovacijos paslaugas, už kurias pora sąskaitas anksčiau gaudavusi taip pat elektroniniu paštu, tačiau dėl nežinomų priežasčių, tos sąskaitos kurį laiką porai nebebuvo siunčiamos, todėl jie jų ir neapmokėję. „Greičiausiai tai įvyko dėl darbuotojų kaitos“, – priežastį, kodėl nebegaudavo elektroninių sąskaitų, spėjo kauniečiai.
Argumentai, kad sąskaitų neapmokėjo, nes jų negavo – į užklausą atsakiusios BV darbuotojos neįtikino. „Ji el. paštu galiausiai atsiuntė visas sąskaitas, bet net nesileido į kalbas į mūsų siūlymą nedelsiant susimokėti skolą su sąlyga, kad bus nutraukta skolos išieškojimo sutartis su bendrove „Sergel“ ir anuliuotas 80 eurų išieškojimo mokestis. Dar daugiau – ji parašė, kad „ar mokėti UAB „Sergel“ mokestį ar ne – Jūsų asmeninė teisė“, kas yra dar ir klientą klaidinanti informacija, nes jei BV nenutraukia bylos, tas mokestis nėra anuliuojamas“, – pasakojo nuo negeranoriško paslaugos teikėjo elgesio nukentėjusi pora.
Papiktino arogantiškas „Būsto valdos“ elgesys
Kauniečiai pasikalbėjo su pažįstamais ir kaimynais, paaiškėjo, kad praktika neįspėti kliento apie susidariusias skolas yra įprasta būsto administratoriaus „Būsto valda“ praktika, o dėl to klientams tenkantis papildomas skolos išieškojimo mokestis gali būti vertinamas, kaip pragmatiškas būdas pelnytis iš skolininkų, užuot įdėjus papildomų pastangų juos informuojant apie ketinimą kreiptis dėl skolos išieškojimo.
Savo istoriją sutikusi pasakoti pora citavo dar vieną vadybininkės laiško frazę: „kai gyventojai dėl kokių nors priežasčių negauna sąskaitų – jie patys turi kreiptis į „Būsto valdą“. Ne mes turime apskambinti gyventojus ir teirautis ar tikrai gavo sąskaitą“, – rašė „Būsto valda“ būsto renovacijos finansininkė.
„Kai tu skaitai tokį arogantišką atsakymą, supranti, kad iki kultūringo ir pagarbaus elgesio su klientu – čia labai toli. Jei jie nemato atsakomybės tinkamai pateikti sąskaitas, tai ką jau čia norėti, kad įsigilins į žmonių situaciją ir parašys, kad dėl skolos kreipsis į išieškotojus, dėl ko ta skola tik dar labiau išaugs. Jokio žmogiškumo, jokio dėmesio klientui, pagarbos“, – įsitikinę kauniečiai.
Pora apie, jų vertinimu, netinkamą darbuotojos elgesį ir klaidinantį atsakymą bandė informuoti „Būsto valdos“ Kaune vadovą, tačiau susisiekus internete nurodytu telefonu, atsiliepė konsultantė, kuri teigė, jog su vadovu dėl koronaviruso grėsmės susitikti neįmanoma ir pažadėjo, kad jis pats paskambins nepatenkintiems paslaugos gavėjams. „Tai jau trečia savaitė, kaip skambina“, – ironizavo kauniečiai. Dėl šios situacijos jie taip pat kreipėsi ir į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Advokatė pavadino nesąžiningu elgesiu
„Veiksmai, kuomet būsto administratorius nesiuntęs sąskaitų, be atskiro įspėjimo, pranešimo ar raginimo kreipiasi į skolų išieškojimo firmą arba teismus yra pakankamai dažni ir neatitinka jokių LR CK įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, nes vartotojas patiria papildomas išlaidas“, – portalui atsiųstame situacijos išaiškinime teigia kaunietė, advokatų kontoros „Advocatera“ advokatė Raimonda Lazauskienė.
Pasak advokatės, jei dėl skolos apmokėjimo nebuvo kreiptasi žodžiu, raštu ar kitomis informavimo priemonėmis, jog yra skola, kurios nesumokėjus kreipsis į teismą ar skolų išieškojimo firmą, nors skola ir susidarė išimtinai dėl būsto administratoriaus kaltės – yra nesąžiningi.
R. Lazauskienė pabrėžė, kad „pareiga bendradarbiauti reikalauja, jog šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės vykdymo kliūtis ir pan. „Tinkamas bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimas vykdant sutartį leidžia išvengti galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymų už paslaugas, sutarties nutraukimo ir pan. Minėtos pareigos tinkamas vykdymas prisideda prie sutartinių santykių išsaugojimo, tęstinumo ir vykdymo“, – nuostatas dėl bendradarbiavimo būtinybės aiškina teisininkė.
Įvardijo paslaugos teikėjo pareigas
„Akivaizdu, kad tinkamas nesiuntimas sąskaitų, neinformavimas apie skolą pažeidė įstatymuose numatytą pareigą sutarties šalims bendradarbiauti“, – įsitikinusi R. Lazauskienė.
Advokatė taip pat pabrėžė, kad visi šie veiksmai „atėmė iš kliento galimybę apsiginti nuo pareikšto reikalavimo, už kurį atsirado papildomos išlaidos“.
R. Lazauskienė atkreipė visų vartotojų dėmesį, kad „būsto administratorius yra paslaugos teikėjas, juridinis asmuo, todėl privalo savo sąskaitas pateikti tinkamai, t.y. laiku, tinkamai, teisingas ir detalizuotas. „Klientas sąskaitose turi būti aiškiai informuotas apie susidariusią skolą, už kokias paslaugas jis moka bei kiek turi sumokėti“, – argumentavo teisininkė.
Administratorius turi ne tik teises, bet ir pareigas
Atsakydama į portalo „Kas vyksta Kaune“ užklausą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Natalija Jarmulkovič teigė, kad administratorius privalo pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais.
„Taigi, administratorius yra įpareigotas pateikti informaciją apie mėnesinius mokėjimus ir įmokas“, – atsakymuose teigia N. Jarmulkovič. Nors prieš tai pasakotoje istorijoje kauniečiai citavo BV darbuotojos atsakymą, kad „ne mes turime apskambinti gyventojus ir teirautis ar tikrai gavo sąskaitą“, panašu, kad tinkamas sąskaitų pateikimas – būsto administratoriaus pareiga.
„Papildomai pažymime, kad vartotojams informacija, susijusi su paslaugos teikimu, įskaitant informaciją apie įsiskolinimus, turėtų būti suteikiama aiški, išsami ir neklaidinanti“, – toliau teigė N. Jarmulkovič. Šioje vietoje derėtų prisiminti BV atsakymą, kad paslaugos gavėjas gali nemokėti „Sergel“ išieškojimo mokesčio, kuris yra klaidinantis.
Kaip ginti pažeistas vartotojo teises
„Šioje situacijoje atsidūrusiems vartotojams pirmiausia patariame kreiptis raštu į būsto administravimo bendrovę bei išieškojimo bendrovę ir pateikti paaiškinimus bei visus atsiskaitymą įrodančius dokumentus. Vadovaujantis minėtais Nuostatais, administratorius turi pateikti atsakymą per 10 darbo dienų“, – kokių imtis veiksmų tokiose situacijose, rekomendavo VVTAT atstovė.
Pasak N. Jarmulkovič, jei nepavyksta ginčo išspręsti taikiai, tuo atveju, jeigu namo administratorius yra paskirtas savivaldybės, reiktų kreiptis į savivaldybės administraciją.
Kitu atveju, jeigu vartotoja yra sudariusi sutartį tiesiogiai su administratoriumi dėl paslaugų teikimo ir ginčas kyla sutarties pagrindu, nepavykus ginčo išspręsti taikiai vartotoja turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, užpildęs pavyzdinę prašymo formą.
Taip pat VVTAT atstovė atkreipė dėmesį, kad priverstiniai išieškojimo veiksmai nėra galimi be atitinkamo teismo sprendimo, kurį galima skųsti kilus įtarimų, jog jis priimtas nepagrįstai.
(papildyta) 2020.11.20 d. 16:00 val.
Pasirodžius publikacijai, atsakyti į portalo klausimus suskubo ir UAB „Būsto valda“ atstovai, atsiuntę vadovo Roko Drąsutavičiaus komentarą.
„Kaip įprasta, klientų įsiskolinimo atvejais bendradarbiaujame su skolų administravimo ekspertais, užtikrinančiais profesionalų susidariusių situacijų sprendimą. Įsiskolinimu, kuris yra perduodamas mūsų partneriams, laikome kliento vėlavimą atsiskaityti per sąskaitoje nurodytą apmokėjimo terminą. Apie tai, kad, pradelsus mokėjimo terminą, skolos administravimas bus perduotas mūsų partneriams, klientus informuojame visose jiems pateikiamose sąskaitose. Jose taip pat numatyta, kad įsiskolinimo perdavimas partneriui yra apmokestinamas papildomai“, – rašoma atsiųstame R. Drąsutavičiaus komentare.
Taip pat bendrovės vadovas nurodė, kad „visais kliento įsiskolinimo atvejais siekiame konstruktyvios diskusijos ir situacijas vertiname individualiai“. Taip pat jis kvietė klientus, turinčius klausimų ar svarbios, su sąskaitų apmokėjimu susijusios informacijos, kreiptis dėl šios priežasties sąskaitose pateikiamu telefono numeriu.
Į klausimą, ar įmonių grupei „Civinity“ priklauso ne tik „Būsto valda“, bet tiesiogiai ar per tarpininkus – ir skolų išieškojimo bendrovė „Sergel“, R. Drąsutavičius neatsakė.
