Per visas svarbiausias metų šventes Rumšiškėse esančiame Liaudies buities muziejuje rengiamos teminės iškilmės, kurių tikslas pademonstruoti kaip prieš šimtą ar net daugiau metų jas minėdavo lietuviai.
Šįsyk Žolinė sukvietė lietuvius į vieną iš muziejuje esančių regionų – Aukštaitiją. Visose jo sodybose vyko pasirodymai, žaidimai, pasakojimai ar kermošius. Vienoje pirmųjų Aukštaitijos sodybų, kurioje kadaise gyveno Sadauskų šeima, auginanti du sūnus ir tris dukteris, surengta 1935 – uosius menanti scena, kurios tikslas pavaizduoti pagrindines Žolinės tradicijas.
Tvirtinama, kad po metu lietuviai keldavosi anksti tam, kad pradėtų ruošti vaišes Žolinės stalui. Pagrindiniu patiekalu tapdavo ant kopūstų lapų kepti bulviniai blynai. Bulvės būdavo sutarkuojamos, gausiai pagardinamos grietine ir spirgučiais. Tuomet į indą dedami kopūstų lapai, o ant jų – iš minėtų ingridientų gauta masė. Patiekalas pašaunamas į krosnį ir, kol šeimyna dalyvauja Šv. Mišiose, tapdavo tinkamas valgyti.
Ant Žolinių stalo serviruotas medus, naminiai sūriai, duona. Visa, kuo lietuvius jau džiugindavo sodai ir daržai.
„Tuo metu jau buvo gausu naujo derliaus produktų”, – sakė gaspadine Sadauskiene prisistačiusi muziejaus darbuotoja.
Ji pasakojo, jog kiekviena šeima, eidami į bažnyčią, prisiskindavo žolynų puokštę ir ją, pašventintą, pamerkdavo garbingiausioje namų vietoje. Vėliau augalai būdavo išdžiovinami ir saugomi iki kitos Žolinės.
Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje Žolinės puokštės kurtos iš javų, lauko ir darželio gėlių, vaisių bei daržovių, lazdyno, ąžuolo šakelių. Prie javų, lauko ir darželio gėlių žemaitės komponuodavo kietį bei pikdagį. Neretai „kompaniją” šio regiono gėlių kompozicijose papildydavo sukatžolė. Tuo tarpu Suvalkijoje buvo populiarios tik lauko ir darželio gėlės.
Šventės dieną lietuviai nedirbdavo. Ji būdavo tarsi dar vienas proginis sekmadienis. Tačiau po Žolinės šeimininkės imdavo skinti darželio augalus, juos džiovindavo, ruošdavo vaistus, arbatas.
Iki Žolinės moterys, kurių vaikeliai būdavo mirę, nevalgydavo ir naujo derliaus obuolių.
Šventinę dieną jaunimas linksmindavosi, šokdavoo, žaisdavo žaidimus.
