Su pavasariu į Lietuvą atslinkusi COVID-19 pandemija smogė visiems masinių renginių organizatoriams, ne išimtis ir Kauno „Žalgiris“. Ekipos vadovybei praėjusį sezoną teko mažinti išlaidas, o ateinančių metų biudžetas kol kas – su pusės milijono minusu. „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas pripažino, kad toli į priekį finansų dabar planuoti neįmanoma, apskritai komanda ruošiasi trims scenarijams.
„Prisipažinsiu, ne taip tvirtai jaučiuosi kalbėdamas per COVID-19 situaciją, nes anksčiau turėdavome labai stabiliai viską sudėliota, suskaičiuota, visa kontrolė buvo mūsų rankose, dabar kontrolės mažiau. Kaip ir visi klubai, tomis keistomis aplinkybėmis startuojame ir važiuojame į priekį“, – trečiadienį žiniasklaidai surengtą „Žalgirio“ biudžeto pristatymą pradėjo P. Motiejūnas.
Sezoną aukštyn kojom apvertė pandemija
Praėjusį sezoną, nurodė P. Motiejūnas, planuota turėti 10,6 mln. biudžetą, bet dėl COVID-19 jis išėjo daug mažesnis. Dėl komandos sezoninių ir savivaldybės finansinių metų nesutapimo, pernai Kauno savivaldybės skirti 1,4 mln. eurų persikėlė į šį sezoną, tad šiemet paramos numatyta šiek tiek daugiau. „Žalgirio“ direktorius dėkojo miestui, kad parama nesikeičia, jau kelerius metus pasiekia tokia, kokia sutarta.
„Pernai su rėmėjais situacija ne tiek pakito, kiek norėtume. Pinigų surinkome mažiau ir turėjome tokius klausimus, kuriuos sprendžiame ir dabar – kaip nutrūkus sezonui, neįvykus rungtynėms atidirbti rėmėjams, parodyti reklamas kitais įmanomais būdais. Labai džiaugiamės, kad visi geranoriškai žiūri, padeda ir ieško kompromisų. Pajamos iš televizijos iš esmės nesikeitė. Iš bilietų planuota surinkti 3,6 mln. eurų, planas buvo saugus, jį tikrai būtume viršiję, tačiau galiausiai čia praradome nemažai pinigų“, – apgailestavo P. Motiejūnas.
Jis priminė, kad nutraukus sezoną, abonementus turintiems fanams siūlyta arba nieko nedaryti, arba susigrąžinti pinigus, arba paremti komandą. Beveik 20 proc. abonementų turėtojų susigrąžino pinigus, kreditą pasiliko 57 proc., o komandą parėmė 24 proc. Atšauktų trejų paskutinių Eurolygos rungtynių grąžintų atskirų bilietų skaičiai buvo daug didesni, apie 70 proc.
Iš viso, nurodė P. Motiejūnas, nutraukus LKL ir Eurolygos sezonus prarasta 807 tūkst. eurų, šis minusas padengtas iš ankstesniais sezonais surinktų pajamų. Vietoje planuotų 11,9 mln. išlaidų, jos siekė 9,6 mln. eurų – mažiau išleista tiek žaidėjų ir trenerių atlyginimams, tiek kitoms reikmėms ir administracijai.
Numatė tris scenarijus
„Šio sezono biudžetą perdarinėjome tris kartus, iš pradžių – tik atėjus COVID-19, tikėdamiesi, kad jis praeis, po to kintant situacijai žiūrėjome, kaip prie jos prisiderinti. Deja, šiek tiek prašovėme, nors atsargiai. Formuodami komandą, iš bilietų planavome surinkti 3,2 mln. eurų, tačiau pasikeitus situacijai, idealiu atveju surinksime 2,6 mln.“ – vardijo P. Motiejūnas.
Į šį sezoną persikėlusi savivaldybės parama sieks 2,6 mln. eurų, iš rėmėjų ir reklamos planuojama surinkti 1,7 mln. eurų, televizijos teisių ir sportinių premijų – 1,6 mln. eurų, žaidėjų perleidimų – 0,7 mln. eurų.
Kol kas biudžetas deficitinis, „Žalgiriui“ reikia rasti apie 500 tūkst. eurų. Tačiau, patikino ekipos direktorius, lėšų yra sukaupta iš ankstesnių sezonų, tad esant reikalui jos bus panaudotos ir į skolas bristi neplanuojama.
„Formuodami 2020-2021 m. komandą, apsvarstėme tris scenarijus. Pagal tą, kurio ir tikimės, galės būti užimta pusė arenos, kai žiūrovai sėdi kas antroje vietoje su kaukėmis. B scenarijus, kai reikia žaisti be žiūrovų, tikimės, neateis, nes tada prarandame daug pajamų, kurias neaišku, kaip kompensuoti. Formuodami biudžetą, vadovavomės scenarijumi C, šiek tiek sumažinę pirkimus ir suprasdami, kad galbūt ne visi iš karto ateis į areną“, – dėstė „Žalgirio“ direktorius.
Anot jo, anksčiau bilietų pardavimai planuoti metams į priekį, dabar tai daroma priešaky turint tik savaitės perspektyvą: „Dar trys Eurolygos rungtynės išvykoje, beje, keičiasi bilietų pirkimo įpročiai. Kas anksčiau pirkdavo iš anksto, dabar tai daro paskutinę dieną, nes nėra tikri, ar renginys iš viso įvyks. Mes taip pat nenorime prognozuoti, nes bet kada pasakys, kad negalime ir visi tie 2,6 mln. eurų pakimba ant plauko.“
Situacijai pakitus, dėl algų tartųsi iš naujo
Komentuodamas pandemijos padarinių suvaldymą finansine prasme, P. Motiejūnas pastebėjo, Eurolygos klubai galėjo situaciją išspręsti geriau: „Krizė pasijautė, bet žaidėjų kainos nekrito tiek, kiek galėjo kristi. Eurolygos klubai nerado sutarimo, „žirklės“ tikrai galėjo būti didesnės. Nenoriu panikos, nes žaidėjų asociacija ELPA parodė, kad ji puikiai tvarkosi.“
Dabar, pažymėjo P. Motiejūnas, nė vieno žaidėjo kontrakte neįrašyta, kad rungtynėms neįvykus ar neleidus ateiti žiūrovams, sutarties suma keistųsi. Jeigu tai įvyktų, „Žalgiris“ kalbėtų su ELPA ir derybos vyktų iš naujo, kaip buvo kovo mėnesį.
„Eurolygos koronaviruso politika yra darbinis procesas, lyga tikrai nesiruošia visų bausti ir tos sankcijos ne tam įvestos, kad būtų užsidirbta ar pakenkta klubams. Visi žinome, kad dabar situacija sudėtinga, ir visi stengiamės priprasti prie naujos realybės. Tai nėra reglamentas, kurio norėtųsi, tačiau sutarėme jo laikytis, kad jaustumėmės saugesni, būtų vienas standartas. Norėtume, kad jo nebūtų, kaip ir COVID-19, tačiau yra, kaip yra“, – apie naujus Eurolygos saugiklius šnekėjo P. Motiejūnas.
Tikslai – tie patys
„Žalgiris“, pabrėžė direktorius, nuosekliai dirbo stengiantis, kad fanai rungtynėse patirtų pačias geriausias emocijas. Dabar viskas keičiasi, svarbiausia yra saugumas. Tai reikalauja labai daug investicijų, bet ekipa sieks tapti pavyzdžiu, kaip galima organizuoti renginius arenos viduje laikantis visų saugumo reikalavimų.
Tuo metu sportiniai tikslai jau kurį laiką nesikeičia: „Turime tą stebuklingą xx ženkliuką prie pergalių skaičiaus Eurolygoje. Lietuvoje turime laimėti ir Karaliaus Mindaugo taurę, ir Lietuvos krepšinio čempionatą. Esame „Žalgiris“ ir tai negali keistis.“
Eurolygoje kiek keičiasi premijų skyrimo už pergales sistema, ekipos gaus kitokias sumas. Visgi, patikino P. Motiejūnas, į kiekvienas rungtynes krepšininkai eis kaip į lemiamas, kovos su visais ir, šyptelėjo, iškovos xx pergalių.
„Toliau investuojame į jaunimo ugdymą, apjungėme krepšinio ir futbolo akademijas. Dirbame su treneriais, toliau diegiame vertybes, kad net iš mokyklos atėjęs žmogus žinotų, kuo vadovaujamės, kas yra tas logotipas ant krūtinės ir sėkmingai įsilietų į komandą. Kalbant apie futbolą, buvo atgaiva, kad negalėdami sportuoti arenose, bent jau galėjome žaisti stadionuose“, – dėstė „Žalgirio“ direktorius.
„Žalgirio“ futbolo komanda padarė didelį šuolį į priekį, pirmą kartą iškovoti A lygos medaliai, sužaista UEFA Europos lygoje. Dabar Stiprinamos B ir C komandos. „Laukiame stadiono, yra pripučiamas maniežas, kuriame treniruočių sąlygos geros, tad judame pirmyn“, – užbaigė P. Motiejūnas.
