Seime kilo naujų diskusijų, ar komunalinių atliekų tvarkymo paslauga nesinaudojančius gyventojus būtų galima atleisti nuo šios rinkliavos.
Tokią iniciatyvą iškėlęs ekspremjeras Algirdas Butkevičius pasiūlė nuo rinkliavos atleisti visiškai nenaudojamo turto savininkus.
Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą pateikusio politiko teigimu, tai ypač aktualu regionuose.
„Rajonuose, ypač kaimo vietovėse ir mažesniuose miestuose, yra mirusių žmonių, kurių namai ar butai lieka tušti. Niekas jų neperka. Ir miestuose tokių butų yra. O mokestį už šiukšlių išvežimą kažkam reikia mokėti kiekvieną mėnesį“, – BNS aiškino parlamentaras.
Kritikai sako, kad tokia nuostata gali paskatinti piktnaudžiavimą, o įvairių išlygų yra ir dabartiniame reguliavime.
Aplinkos komitete dirbančio liberalo Simono Gentvilo teigimu, savivaldybės ir dabar gali gyventojus atleisti nuo kintamosios atliekų tvarkymo rinkliavos dalies, paliekant tik pastoviąją dalį.
„Savivaldybės turi tvarką: pasižiūri į elektros, vandens skaitiklius, jeigu nenaudojama, tai atleidžiama nuo dalies šiukšlių rinkliavos“, – BNS sakė S. Gentvilas.
Savivaldybių asociacijos patarėja aplinkosaugos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė tvirtina, kad kiekviena savivaldybė, atsižvelgdama į specifinius savo išskirtinumus, pasitvirtina tvarkas, kaip taikyti rinkliavos išimtis ir lengvatas.
Jos teigimu, A. Butkevičiaus siūlymas neatitinka dabartinės rinkliavos principų nes ji yra sudaryta iš dviejų dalių – kintamosios, kurios dydį lemia šiukšlių kiekis, ir pastoviosios, reikalingos išlaikyti atliekų surinkimo infrastruktūrą.
„Yra taip, kad kuo mažesnė savivaldybė, tuo brangiau kainuoja sutvarkyti komunalines atliekas, todėl ta pastovioji dalis būna didesnė“, – aiškino A.Kazlauskienė.
Pasak jos, skirtingose savivaldybėse pastovioji dalis dabar sudaro nuo 20 iki 90 proc. visos rinkliavos, tačiau didžioji dalis savivaldybių pastoviąją ir kintamąją dalis yra nusistačiusios beveik vienodas.
Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas sako, kad sostinėje nėra nusiskundimų, jog tuščio nekilnojamojo turto savininkams reikia mokėti šiukšlių mokestį. Pasak jo, net mėnesį atostogauti išvykstantis žmogus gali kreiptis ir būtų atleistas nuo dalies atliekų tvarkymo mokesčio, tačiau sutaupyti pavyktų nedaug.
„Tas sutaupymas gal net euro nesiektų, tik centus. Būtų tik vargas važiuoti prašymą rašyti“, – aiškino vicemeras.
Pagal Vilniuje taikomą tvarką, galima prašyti atleisti tik nuo kintamosios dalies, kuri sudaro 40 proc. visos rinkliavos, o pastoviąją dalį žmogus turi susimokėti.
„Mums reikia išlaikyti visą sistemą: šiukšlių surinkimo automobilių vairuotojams atlyginimai turi būti mokami, atliekų rūšiavimas turi dirbti“, – tvirtino Vl; Benkunskas.
Savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų administratorius“ duomenimis, 2018 metais gauti 669 gyventojų prašymai atleisti juos nuo dalies mokesčio už šiukšles, 2019 metais – 1558 prašymai, o per penkis pirmus šių metų mėnesius dėl to kreipėsi beveik 1 tūkst. žmonių.
A. Kazlauskienės teigimu galimybe nemokėti šiukšlių rinkliavos bus piktnaudžiaujama, o sistemos patiriamus nuostolius turės dengs kiti gyventojai.
„Kalbėjau su Molėtų savivaldybe, tai yra maža kurortinė savivaldybė, nedaug gyventojų, tačiau pas juos masiškai karantinavosi žmonės karantino metu. Atliekų kiekis per tris mėnesius padvigubėjo. Tačiau visi teigia, kad šiukšlių negeneruoja. Dauguma sodybų yra žmonių, gyvenančių mieste, nuosavybė, kur nuolat negyvenama. Jie metė atliekas į bendro naudojimo bei kapinių konteinerius. Niekas nenori mokėti tos kintamosios dalies“, – pasakojo A. Kazlauskienė.
Savivaldybių asociacijos atstovės teigimu, net ir mokant pastoviąją dalį iškyla problema, kad neužtenka lėšų surinktoms atliekoms sutvarkyti.
A. Butkevičius sutinka, kad nenaudojamo nekilnojamojo turto savininkams nebemokant visos šiukšlių rinkliavos, galimas jos padidėjimas kitiems atliekų turėtojams. Tačiau parlamentaras sako, kad to galima išvengti didinant komunalinių atliekų tvarkymo įmonių veiklos efektyvumą.
Jis taip pat pastebi, kad žinant realų atliekų tvarkymo paslaugomis besinaudojančių gyventojų skaičių, šios infrastruktūros ir aptarnavimo pajėgumai būtų plėtojami pagal realų, o ne teorinį poreikį.
