Pirmadienio vakarą Kauną paskandinęs smarkus lietus pridarė bėdų „Kauno vandenims“. Marvelės gatvėje, kur stovi pagrindiniai miesto nuotekų valymo įrenginiai, įvyko nuotekų tinklų avarija, o „Kauno vandenys“ atsidūrė po padidinamuoju Aplinkos apsaugos departamento stiklu.
Antradienį Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad dėl įvykusios nuotekų tinklų avarijos Kaune į Nemuną pradėjo tekėti galimai užterštas vanduo. „Nuotekos į Nemuną nebebėga, situacija suvaldyta. Aiškinamos įvykio aplinkybės, ruošiamasi paimti vandens mėginius galimai taršai nustatyti“, – buvo rašoma pranešime.
Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Konstantinas Šumskas, nuotekos į Nemuną vis dėlto nenutekėjo, o įvykusi nuotekų tinklų avarija yra vidinė „Kauno vandenų“ problema. Paaiškėjo, kad dėl gausaus lietaus sulūžo vandens valymo įrenginių grotos ir nuotekos apsėmė „Kauno vandenų“ patalpas.
„Viskas, kas buvo nugulę vamzdžiuose, per lietų pasidavė į „Kauno vandenų“ patalpas. Stambūs nešmenys sulaužė vadinamas grotas, kurios atlieka pirminį, mechaninį, nuotekų valymą. Nuotekos pasipylė į „Kauno vandenų“ vidines patalpas, dalis iš jų pateko į kiemą, bet įmonė suvaldė avariją ir vandenį vėl nukreipė atgal į valymą. Į Nemuną nuotekos nepateko“, – situaciją komentavo K. Šumskas.
Pasak jo, aplinkosaugininkai į įvykio vietą atvyko tam, kad įsitikintų, ar technologinis procesas – valymas, vyksta taip, kaip turi: „Užstatėme vandens mėginių automatinį semtuvą ir žiūrėsime, ar nuotekos išvalomos pakankamai ir ar tai nepaveikė paties vandens valymo proceso.“
Pasiteiravus, ar vamzdžių nuosėdose nėra pavojingų medžiagų, vyriausiasis aplinkos apsaugos specialistas patikino, kad avarija įvyko dėl elementarių riebalų sankaupų, kurios nepavojingos.
„Prie riebalų sankaupų prilipo medžių šakos, būtent jos ir sulaužė grotas. Tai nebuvo nekontroliuojamas nuotekų ar teršalų patekimas į Nemuną“, – teigė K. Šumskas.
Pasak specialisto, „Kauno vandenys“ sugebėjo bėdas išspręsti savo jėgomis, nebuvo svarstoma atidarinėti avarinį vandens išleistuvą. Vis dėlto Aplinkos apsaugos departamentas žada kontroliuoti bendrovę, kol ši grįš į savo ritmą – bus stebima, kaip valomas vanduo. „Jei „Kauno vandenys“ pilnai neišvalo vandens ir išleidžia per pagrindinį išleistuvą, jie susimokės baudą už normatyvinę taršą“, – dėstė K. Šumskas.
Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai paėmė vandens mėginius, kurie bus pristatyti į laboratoriją. Kaip nurodė K. Šumskas, vienas iš pagrindinių parametrų yra cheminis deguonies suvartojimas per septynias paras, būtent tai maždaug po savaitės ir parodys, ar vanduo yra tinkamai valomas.
Kad nuotekos nepateko į aplinką patvirtina ir Kauno nuotekų valyklos vadovas Karolis Sasnauskas.
„Liūties neatlaikė nuotekų valyklos pirminio valymo nuotekų grotos, joms užsikimšus šiukšlėmis, mišrus nuotekų turinys pateko į smėliagaudę o vėliau į bendro valymo įrenginius. Užlieta buvo ir nuotekų grotų patalpa. Likviduojant gedimą, kad būtų sulaikomos stambios šiukšlės, atliktas grotų remontas ir valymas. Šiuo metu situacija suvaldyta, mišrios nuotekos į aplinką nepateko“, – teigia K. Sasnauskas.
Tiesa, po praūžusios liūties bendrovės „Kauno vandenys“ avarinė tarnyba per parą gavo 63 iškvietimus, įprastai paros vidurkis yra 27 iškvietimai. Didžioji dalis pranešimų dėl šuliniuose pakilusio nuotekų lygio gauta iš Romainių ir Sargėnų gyvenamųjų rajonų.
„Šiąnakt Kaune iškrito 51 mm kritulių, vidutinė mėnesio norma yra 55 mm kritulių. Kritinė situacija dėl liūties – kuomet per parą gauti 127 iškvietimai buvo 2015 metais“, – rašoma įmonės pranešime.
Gausus lietus užtvindė ir Jonavos gatvę. Nors, kaip teigia „Kauno vandenys“, lietaus nuotekų tinklai kaip ir šulinių grotos yra profilaktiškai tikrinami ir valomi, prasidėjus liūčiai sistema nespėjo surinkti tokio kiekio paviršinio vandens.
Patvinimo priežastimi tapo gausus lietus ir žole, lapais bei šiukšlėmis užneštos paviršinių nuotekų tinklo šulinių grotos. Keliose gatvėse vanduo išplovė tris šulinių dangčius.
