Taip, patikėkite, jam sėkmingai pavyko tą darbą apginti. Negana to – jis toliau tęsia doktorantūros studijas tame pačiame universitete, dėsto studentams. Ir toliau kuria kolekcijas. Kalbame apie žinomą dizainerį Kęstutį Lekecką.
Paprastai pristatant žmogų reikia paminėti jo pareigas, tad vardiju: mados namų „leKeckas“ direktorius, meno vadovas, dizaineris, Kauno technologijos universiteto Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedros lektorius, šio universiteto doktorantas.
Drabužiai ir pareigūnams, ir aktoriams
Darbų ir užsiėmimų talentingam dizaineriui nestinga. „Šiuo metu net nebekuriu savo kolekcijos. Kodėl? Na, tiesiog nėra laiko, labai daug kitos veiklos. Daug dirbu su individualiais klientais, dalyvauju įvairiuose projektuose. Vienas iš garsesnių – rengiau televizijos projekte „Chorų karai“ dalyvaujančius kauniečių chorus: Kauno rajono Božolė chorą, Kauno studentiškąjį chorą. Baigiu sukurti aprangą Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams, taip pat restoranų ir kavinių darbuotojams. Dar kuriu kolekcijas įmonėms, pavyzdžiui Lietuvos – Italijos mados namams „Ultimate Casa“, – vardijo savo užsiėmimų sąrašą Kęstutis.
Sėkmingą dizainerio karjerą puikiausiai iliustruoja jo nuveikti darbai. Be išvardytųjų galima būtų paminėti sėkmingą bendradarbiavimą su „Utenos trikotažo“, „Vilniaus modelių namų“, „Tūtos“, „Silvos trikotažo“ ir kitomis bendrovėmis. Joms dizaineris retkarčiais kuria kolekcijas. Jo sugalvotais, sumodeliuotais drabužiais vilki ne vienos kavinės, restorano, įmonės darbuotojai. Žinomas jis ir kaip teatro kostiumų kūrėjas.
Kaip elgiasi medžiagų sistemos?
Tačiau trūksta dar vienos svarbios grandies – KTU. Dizaineris čia rašo doktorantūros darbą ir dėsto studentams. Kalbant šia tema, pirmiausia vertėtų pašnekėti apie jo studijas KTU. Kodėl meninės prigimties žmogus, baigęs meno profiliu garsėjančią Kauno „Aušros“ vidurinę mokyklą pasuko ne į dailės studijas, o inžinierių kalvę – KTU?
„Buvau dar nelabai subrendęs, gerai nesupratau, ko iš tikrųjų noriu, bet kažkodėl nusprendžiau stoti į tuometinį KTU Lengvosios pramonės (dabar – Dizaino) fakultetą. Šiandien šiuo pasirinkimu esu labai patenkintas“, – tikino pašnekovas.
Formaliai jo studijų sritis – pramonės inžinerijos mokslai. Čia jis įgijo ir bakalauro, ir magistro laipsnį. Buvo pirmasis KTU kaip baigiamąjį magistro darbą sukūręs drabužių kolekciją.
„Visiems buvo labai smalsu, kaip bus įvertintas šis mano darbas. Jis susidėjo iš dviejų dalių: praktinės – pačios kolekcijos, ir mokslinės, kurioje gilinausi į pačią drabužio esmę, jo konstrukciją, siūles, siuvimo technologijas“, – pasakojo Kęstutis.
Vėliau jo pavyzdžiu pasekė ir daugiau studentų. Doktorantūros studijoms dizaineris pasirinko medžiagų inžinerijos kryptį. Neslėpsiu, pirmą kartą išgirdusi nelabai supratau, ką reiškia jo doktorantūros darbo pavadinimas „Tekstilės medžiagų ir jų sistemų elgsenos juslinis vertinimas“.
„Na, sistemos – tai tiesiog susiūtos medžiagos. Aš tyrinėju, kaip tai atrodo internetinėje erdvėje ir kaip žmogus tai mato, kaip tas drabužis vėliau realiai atitinka šį susikurtą vaizdą“, – trumpai pakomentavo savo mokslo darbo sritį pašnekovas.
Nors, panašu, kalbėti apie tai jis gali daug ir ilgai. Akivaizdu, kad ši sritis pačiam dizaineriui labai įdomi. Suklusti turėtų visos internetinės drabužių parduotuvės!
„Primityviai šnekant – gilinuosi į drabužio suvokimą. Na, pavyzdžiui, moteris, žvelgdama į nuotrauką internetiniame kataloge, įsivaizduoja, kad perka drobinę suknelę, o atsidariusi siuntinį randa storą nertinį. Į medžiagotyrą ir gilinuosi savo darbe“, – tęsė pokalbį jam miela tema Kęstutis.
Inžinierius, dizaineris, dėstytojas, verslininkas
Visais šiais žodžiais galima apibūdinti K. Lekecką. Ir visais atvejais būsite teisus. Inžinieriaus kvalifikaciją jis įgijo baigdamas KTU. Jo kaip dizainerio veiklą liudija padaryti darbai. Kad jis dėstytojas irgi tiesa, skaito jis studentams paskaitas „Mados teorija“ ir „Mados produkto kūrimas“.
„Įmonės dažnai mieliau kaip dizainerius renkasi mus, baigusius studijas techniškajame universitete, nes mes geriau išmanome technologijas, drabužių konstravimo principus. Mūsų kolegos iš Dailės akademijos stipresni meninėje srityje, mes – praktinėje“, – lygino savo ir kolegų privalumus bei minusus Kęstutis.
Pasak jo, tarpdisciplininės studijos labai naudingos, ir didžioji dalis išmoktų dalykų praverčia tiesioginiame darbe. Pavyzdžiui, jo išklausytos verslo disciplinos labai naudingos, juk jam pačiam tenka rūpintis mados namų verslo reikalais, parduoti sukurtus darbus.
