Seimas antradienį apsvarstė ir priėmė socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pateiktus įstatymų projektus, kuriais siekiama sumažinti koronaviruso (COVID-19) įtaką dirbančiųjų pajamoms. Skaičiuojama, kad karantinas galimai palies apie 500 tūkst. darbuotojų.
Pirmasis L. Kukuraičio paketas susijęs su saviizoliacija.
„Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad dalinio darbo išmoka mokama asmenims, kurie dėl ekstremalios situacijos yra laikinai saviizoliuojami“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Taip pat siūloma, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą ir tuo atveju, kai Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir, siekiant užtikrinti darbuotojo ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbuotojas dėl objektyvių priežasčių ne dėl jo kaltės neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu arba nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.
„Kartu reglamentuojant nuotolinio darbo būtinybę siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą“, – pastebima dokumente.
Kaip pažymėjo L. Kukuraitis, darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.
„Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas“, – rašoma projekte.
Kartu teikiami įstatymų pakeitimai, kurie sudarytų sąlygas užimtiems asmenims, įspėtiems apie atleidimą, dalyvauti profesiniame mokyme (persikvalifikuoti).
Kalba apie 500 tūkst. darbuotojų
Antrasis L. Kukuraičio pateikiamų įstatymų paketas susijęs su subsidijomis darbo užmokesčiui.
Kaip žinia, siekiant sumažinti viruso plitimo šalies viduje pasekmes ir Vyriausybei paskelbus karantiną, kyla poreikis kompensuoti darbuotojams jų negautą darbo užmokestį ir darbdaviams sudaryti sąlygas išlaikyti darbo vietas.
„Karantinas galimai palies apie 500 tūkstančių darbuotojų, dirbančių viešbučių ir turizmo, maitinimo, transporto, meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje, įvairių paslaugų teikimo srityse“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Įstatymų projektuose siūlyta nustatyti, kad kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir dėl to darbdavys negali duoti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui mokėtų ne mažiau kaip 40 proc. minimalios mėnesinės algos, taip pat 60 proc. MMA būtų mokama Garantijų įstatymo nustatyta tvarka.
Savo ruožtų biudžetinės įstaigos ar Lietuvos banko darbuotojui jam paskelbtos prastovos laikotarpiu mokėtų ne mažiau kaip MMA.
Taip pat siekiant, kad profesiniame mokyme dalyvaujantys bedarbiai neprarastų mokymosi stipendijos, sustabdžius bedarbio profesinio mokymo teikėjo veiklą, siūloma tęsti jos mokėjimą paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu. Bedarbiui būtų mokama 0,39 MMA dydžio mokymo stipendija.
Tuo metu siekiant užtikrinti, kad, nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, siūloma nustatyti, kad darbdaviams, prastovos metu išlaikantiems darbo vietas užimtiesiems, būtų mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Siūlyta, kad subsidija sudarytų 60 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip MMA. Ji būtų mokama iki 3 mėnesių.
Seimo nariai Mykolas Majauskas ir Monika Navickienė pasiūlė, kad subsidija būtų padidinta iki 90 proc. Seimo nariai tam pritarė.
Galiausiai nurodoma, kad siekiant užtikrinti valstybės pagalbos teikimo efektyvumo, siūloma nustatyti, kad darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas užimtiesiems turėtų išlaikyti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
M. Majausko ir M. Navickienės siūlymu, šis terminas sutrumpintas iki 3 mėnesių.
Išmokos
Trečiasis paketas susijęs su išmokomis.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ligos išmoka asmeniui, kuris Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje susirgo liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių lėtinių ligų sąrašą, ir dėl to tapo laikinai nedarbingas, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 77,58 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
Kai dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino savarankiškai dirbantis asmuo negalės toliau vykdyti savo veiklos, jam Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu būtų mokama 1 praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio ligos išmoka.
Taip užtikrinant minėtų asmenų dėl ekstremaliosios situacijos valstybės mastu paskelbimo sukeltų neigiamų padarinių visišką ar dalinį netektų pajamų kompensavimą ir minimalių poreikių užtikrinimą, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.
Siekiant užtikrinti jau susirgusių COVID-19 asmenų, tiesiogiai dirbantiems su užkrėstaisiais teises, nustatoma, kad jiems paskirta ligos išmoka būtų perskaičiuota ir mokama maksimalaus dydžio, t. y. 77,58 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio
Siekiant užtikrinti ikimokyklinukus, priešmokyklinukus ir pradinukus prižiūrinčių asmenų teises, siūloma nustatyti, kad ligos išmoka jiems būtų mokama nuo karantino visoje Lietuvos teritorijoje paskelbimo momento, t. y., nuo 2020 metų kovo 16 dienos.
Seimo priimti įstatymų pakeitimai įsigalios arba iškart, kai juos pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda, arba nuo balandžio 1 dienos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, įstatymų projektais siūlomiems pakeitimams įgyvendinti kas mėnesį reikės skirti apie 553,4 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Tačiau ši suma paskaičiuota su 60 proc., o ne 90 proc. subsidija.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
