2019 metų pabaigoje atlikti visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad „Rail Baltica“ yra žinomas ir visuomenės palankiai vertinamas projektas, kuris, respondentų manymu, ne tik pagerins keliavimo galimybes mūsų šalyje, skatins įvažiuojamąjį turizmą, bet ir padeda kurti modernios valstybės įvaizdį.
Kaip rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime spaudai, remiantis 2019 metų spalį bendrovės „Spinter research“ atliktu tyrimu „Šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl „Rail Baltica“ projekto“, apie per tris Baltijos šalis tiesiamą europinės vėžės geležinkelį žinojo 56 proc. Lietuvos gyventojų.
„Įvertinus tai, kad projektas kol kas yra neįgyvendintas, traukiniai dar nevažiuoja, tai žinomumas yra tikrai aukštas. Visuomenės dalis, kuri domisi tuo kas vyksta aplink, seka Lietuvos naujienas, apie jį žino ir realiai dar labiau padidinti šį žinomumą būtų sudėtinga“, – sako „Spinter research“ vadovas Ignas Zokas.
Kokybinės apklausos metu nustatyta, kad gyventojai iš esmės palankiai vertina „Rail Baltica“ projektą ir tikisi iš jo ne tik asmeninės naudos, bet mano, jog jis gerina visos Lietuvos įvaizdį.
Į klausimą „Kaip manote, ar „Rail Baltica“ projektas prisideda prie Lietuvos, kaip modernios valstybės, įvaizdžio gerinimo?“ net 78 proc. respondentų atsakė, jog prisideda.
„Iš tiesų džiaugiamės, jog visuomenė ne tik žino apie vykdomą projektą, bet ir jį vertina kaip reikšmingą visai valstybei, o ne vien duosiantį asmeninės naudos. Ne mažiau džiugina ir tai, kad žmonės jaučia poreikį keliauti traukiniais ir mano, kad būtent „Rail Baltica“ jį išpildys“, – sako susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.
Tyrimas rodo, kad visuomenė jaučia greitesnio ir patogesnio geležinkelio poreikį, jo trūksta 80 proc. apklaustųjų. 77 proc. respondentų nuomone, „Rail Baltica“ išpildys šį poreikį ir Lietuva turės greitesnį ir patogesnį susisiekimą traukiniais.
Pasak. AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinio direktoriaus Karolio Sankovskio, „Rail Baltica“ reikšmingai pakeis situaciją kalbant apie galimybes patogiai keliauti tiek į užsienio valstybes, tiek šalies viduje. Pavyzdžiui, nauja europinės vėžės geležinkelio atšaka nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos eis per Panevėžį, tad šio miesto gyventojai per mažiau nei valandą galės traukiniu pasiekti Kauną ir Rygą.
„Jau dabar pastebime šalies gyventojų norą į Vakarų Europą keliauti traukiniais. Kol kas šios kelionės pradžia kiek komplikuota dėl lėto susisiekimo su Varšuva. Tačiau užbaigus „Rail Baltica“ projektą šį miestą galėsime traukiniu pasiekti per kelias valandas, greičiau nei automobiliu, o iš jo traukinių maršrutai driekiasi kone į visus ES miestus“, – sako K. Sankovski.
Taip pat tyrimo respondentų įsitikinimu, baigtas įgyvendinti „Rail Baltica“ paskatins aktyvesnį įvažiuojamąjį turizmą. Kad sulauksime daugiau keliautojų iš užsienio viliasi net 73 proc. respondentų.
Šie lūkesčiai taip pat turi pagrindą – „Ernst&Young“ analitikų skaičiavimais, prognozuojama, kad nuo 2030 metų „Rail Baltica“ keleiviniai traukiniai tarp Varšuvos ir Talino kasmet perveš virš 4,5 mln. keliautojų.
„Viešosios įstaigos „Kaunas IN“ specialistų skaičiavimu, pradėjus kursuoti greitiesiems „Rail Baltica“ traukiniams, jų įtaka bendram turistų srautui bus iki 5 proc. augimas prie dabar planuojamo turistų augimo. Daugiausiai turistų tikimasi sulaukti iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos ir Vokietijos. Šių turistų skaičius Kaune gali išaugti iki 15 proc.“, – pasakoja K. Sankovski.
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros statybos projektas Baltijos šalių istorijoje, kurio metu per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis. Projekto statybos, kurių suplanuota įgyvendinimo vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Tyrimų bendrovė „Spinter research“ tyrimą atliko 2019 metų spalį, apklausta daugiau kaip 1000 respondentų, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų, apklausų analizė atlikta SPSS/PC programine įranga.
Bendras „Rail Baltica“ ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. Lietuva išsikovojo, kad būtų pastatyta Kauno–Vilniaus jungtis, kuri taps integralia projekto „Rail Baltica“ dalis.
Projekto „Rail Baltica“ pirmąjį etapą Lietuva įgyvendino 2015 metais – europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno. Šio etapo metu įrengta 123 km ilgio europinio standarto tarpvalstybinis geležinkelis, kuriuo tarp Kauno ir Balstogės kursuoja keleiviniai traukiniai. Ateityje šis ruožas bus modernizuotas, kad keleiviniai traukiniai, kaip visoje „Rail Baltica“, galėtų važiuoti maksimaliu 249 km/h greičiu.
Šiuo metu aktyvūs „Rail Baltica“ statybos darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge, kuriuos užbaigus iš Kauno į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europą galės vykti krovininiai traukiniai.
AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.
