Kauno „Žalgiris“ tęsia rubriką #ManoPirmas, kurioje šįkart savo įspūdžiais iš tolimosios praeities dalijosi kantri muzikos Lietuvoje pradininkas Virgis Stakėnas.
Užkietėjęs krepšinio gerbėjas nuo pat jaunystės buvo pasinėręs į krepšinio aistras ir krepšinio svarbą iškėlė aukščiau visko.
„Krepšinis man visada buvo tarsi legenda. Šis sportas eina greta tokių dalykų kaip tėvynė, tėvai, Dievas, dalykų, kurių tiesiog negali išsižadėti. Tai šventas dalykas, krepšinis man daugiau nei sportas“, – gražiais epitetais krepšinio svarbą minėjo dainininkas.
Lietuvos kantri dainininkų asociacijos prezidentas sugrįžo į ankstesnius laikus, kuomet dėl krepšinio Lietuvoje sustodavo ne tik eismas, tačiau ir kasdieniai darbai.
„Ankstesniais laikais krepšinis buvo savotiška rezistencija, kai keturi lietuviai daro didžiulį darbą didelės šalies komandoje. Kai vykdavo krepšinio rungtynės, Lietuvoje tuo metu sustodavo visas gyvenimas. Tai yra tikra legenda“, – kalbėjo V.Stakėnas.
Norėdamas prisiminti savo pirmąjį kartą pašnekovas turėjo nusikelti į ankstyvuosius pokario metus, tačiau labiausiai jam atmintyje yra įstrigęs mačas Maskvoje, kur traukė dainas šalia varžovų gerbėjų bei iš arti pamatė legendinį Arvydo Sabonio judesį.
„Savo tikrąjį pirmąjį kartą prisimenu labai sunkiai, galbūt dėl to, nes tada dar net A.Sabonis nežaidė už „Žalgirį“, tai buvo labai seniai, turbūt iškart po karo. Bet labai gerai pamenu rungtynes 1985-aisiais Maskvoje. Ten vyko pasaulinis jaunimo studentų festivalis, kuriame dalyvavau kaip muzikos programos atstovas, tad nepraleidome progos su visais lietuviais nuvykti ir stebėti krepšinio kovų. Teko sėdėti šalia varžovų gerbėjų, tačiau vis tiek traukėme lietuviškais dainas. Būtent tada pirmą kartą pamačiau ir legendinį A.Sabonio judesį, tai buvo kažkas neapsakomo“, – sentimentaliai į praeitį sugrįžo Lietuvos kantri muzikos tėvu vadinamas V.Stakėnas.
Projektas #ManoPirmas kviečia Kauno „Žalgirio“ rungtynių gyvai nestebėjusius lankytis žalgiriečių namų rungtynėse, perkant bilietus gauti išskirtinius pradedančiojo paketus, taip jungtis prie sparčiai augančios žaliai-baltos šeimos bei patirti dar nepatirtus pojūčius.
