Seimas antradienį po maždaug 4 valandas trukusių diskusijų patvirtino 2020 metų valstybės biudžetą.
Už balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 48, o susilaikė socialdemokratas Bronius Bradauskas, liberalas Virglijus Alekna ir konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė.
Už kitų metų pajamų ir išlaidų planą balsavo valdantieji ir juos remiančios frakcijos bei dalis opozicijos (keturi liberalai Jonas Liesys, Juozas Baublys, Jonas Varkalys bei Ričardas Juška), prieš – visi konservatoriai, dalis liberalų ir socialdemokratų. Liberalas Kęstutis Glaveckas ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Vytautas Bakas ir Remigijus Žemaitaitis nedalyvavo balsavime.
Premjeras Saulius Skvernelis po balsavimo teigė neatspėjęs, kiek balsuos dėl biudžeto: „Prognozavau, kad palaikys 82, buvo 85, tai gana tvirta dauguma“.
Jis nemato priežasčių biudžetą vetuoti. „Šiandien nėra jokių teisinių pagrindų vetuoti, nes atitinka fiskalinės drausmės įstatymus, tiek nacionalinius, tiek tarptautinius ir atliepia visus lūkesčius, ką prezidentas buvo taip pat išsakęs“, – Seime žurnalistams teigė S. Skvernelis.
Pasak jo, biudžetas yra visoms visuomenės grupėms geresnis.
„Jis tikrai yra socialiai teisingesnis ir leis mums gyventi šiek tiek lengviau, geriau ir sočiau. Aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimai per šitą kadenciją bus išaugę 50 proc., antras sektorius, kuris yra taip finansuotas, – statutiniai pareigūnai. Policijos pareigūnų atlyginimai auga daugiau negu 30 proc., ugniagesių gelbėtojų – beveik 45 proc., gal tik pasieniečių mažiau, Viešojo saugumo tarnybos – nesiekia 30 proc., FNTT ir Vadovybės apsaugos departamento – dar daugiau“, – kalbėjo premjeras.
Pasak jo, statutinių pareigūnų atlyginimų vidurkis šiuo metu viršija 900 eurų, policininkų perkopė 1000 eurų. „Tokio augimo per kadenciją tikrai nebuvo“, – tvirtino jis.
S. Skvernelis pareiškė, kad kadencijos pabaigoje rezerve „juodai dienai“ bus sukaupta 1,7 mlrd. eurų.
„Jeigu ištiktų ta bėda, kuri buvo ištikusi valstybę, (…) tai realūs pinigai, kuriuos reikės, esant būtinumui paimti. Jeigu stos ekonomika, mes vidaus vartojimą stimuliuosime naudodami šituos rezervus, kuriuos dabar kvestionuoja, kad juos reikia išleisti. Tada nereikės skolintis už 12 proc. neaišku kur, kokiomis paskolomis, leisti obligacijas, kurias gali įsigyti tik ribotas ratas, grupės draugų ir nedaryti kitų dalykų, kurie buvo padaryti prieš dešimt metų“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
2020-ųjų valstybės biudžeto įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.
„Prezidentas vertins visą biudžetą kompleksiškai. Kol kas dokumentas nėra pasiekęs Prezidentūros“, – rašoma prezidento komunikacijos grupės BNS pateiktame atsakyme.
Finansų ministras Vilius Šapoka pakartojo, kad biudžetas yra realistinis, subalansuotas, atitinkantis fiskalinę drausmę ir nukreiptas į skurdo mažinimą.
„Fiskalinė drausmė nėra tik žodžiai. Seimas laikėsi šito principo. Tie pokyčiai, kurie padaryti, nebuvo esminiai, išlaikytos pagrindinės Vyriausybės kryptys, kaip ir pradiniame projekte“, – po balsavimo Seime žurnalistams teigė V. Šapoka.
Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Valius Ąžuolas po balsavimo pabrėžė, kad visos visuomenės grupės kitais metais pajus pajamų didėjimą.
Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto narė konservatorė Gintarė Skaistė sakė, kad diskusijos buvo chaotiškos, o Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė 2020 metų biudžetą pavadino ne ambicingos ir augančios Lietuvos, o „vargo biudžetu“.
„Tai ne ateities, o vargo biudžetas“, – teigė ji.
„Valstietis“ Tomas Tomilinas tikino, kad biudžeto priėmimo procesas buvo socialinis dialogas.
„Vyksta normalus socialinis dialogas – spaudimas, šantažo elementai, viešos demonstracijos, piktinimasis. Visa tai turi būti, kur vienos ir kitos grupės kovoja už savo interesus“, – teigė jis.
Biudžetą papildys maždaug kelios dešimtys milijonų eurų iš taršių automobilių mokesčio ir kredito įstaigų pelno didesnio apmokestinimo.
Vaiko pinigai nuo sausio didės dešimčia eurų iki 60 eurų, o nuo 2021 metų – iki 70 eurų. Iki 32 proc. didės gyventojų pajamų mokesčio tarifas didžiausias pajamas (viršijančias apie 111 tūkst. eurų per metus) gaunantiems dirbantiesiems, neapmokestinamųjų pajamų dydis artimiausius dvejus metus mažės perpus mažiau nei planuota anksčiau – po 50 eurų, o ne po 100 eurų.
Senatvės ir netekto darbingumo pensijos kitąmet augs 8,1 proc. Vidutinė senatvės pensija nuo sausio didės 30 eurų iki vidutiniškai 375 eurų, su būtinuoju stažu ji augs 32,5 euro iki 397 eurų. Pensijas dar 3,5 euro padidins prezidento inicijuotas papildomas bazinės pensijos indeksavimas, bet ši dalis bus išmokama iki kitų metų birželio 30-osios, kartu išmokant ir nuo sausio susidariusį skirtumą.
Trimis eurais augs politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų bazinė alga. Bazinis pareiginio atlyginimo dydis bus 176 eurai. Padidinus bazinį dydį, politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų, karių darbo užmokestis ir kitos išmokos padidės 12–96,9 euro.
Minimali mėnesinė alga „ant popieriaus“ padidės 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o „į rankas“ – 41 euru.
Nekilnojamojo turto mokestį mokės visi didesnės kaip 150 tūkst. eurų vertės būsto savininkai (dabar ši riba yra 220 tūkst. eurų). Mažiausias mokesčio tarifas nuo 0,3 proc. didinamas iki 0,5 proc., o maksimalus 3 proc. tarifas lieka galioti.
Nuo 2020 metų kovo 65 proc. augs kaitinamojo tabako akcizas. Skaičiuojama, kad jo pakelis brangs 33 centais ir kainuos 3,75 euro.
Nuo sausio brangs stiprus alkoholis, benzinas, dyzelinas, bet liks akcizo lengvata šildymui skirtiems gazoliams, o žemdirbių dyzelino akcizas nuo sausio didės 7,2 proc. nuo 56 iki 60 eurų už 1 tūkst. litrų. Skaičiuojama, kad litras benzino brangs apie 4 centus, o pusė litro stipraus gėrimo – apie 0,45 euro.
